Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas Tomas Vytautas Raskevičius tikisi, kad valstybės pripažinimo siekiančios „Romuvos“ klausimą išspręs Seime paskutinę stadiją pasiekusios pataisos dėl religinių bendrijų.
„Aš tikiuosi, kad iš pradžių sugebėsim priimti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas, o tada atitinkamai procedūriškai bus sprendžiamas ir „Romuvos“ klausimas“, – BNS šią savaitę sakė T. V. Raskevičius.
Seimas rugsėjo pabaigoje po svarstymo nepritarė, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas, nors ankstesnį neigiamą Seimo sprendimo „Romuva“ apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) ir bylą laimėjo.
2021 metais EŽTT paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją, nes senovės baltų religinės tradicijos tęsėja prisistatančios bendrijos prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
Seimas pastaruoju balsavimu nepritarė valstybės pripažinimo suteikimui, bet projekto iš viso neatmetė – grąžino tobulinti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui. Jo vadovas T. V. Raskevičius nutarimą dėl „Romuvos“ pripažinimo spalį registravo iš naujo.
Turės priimti sprendimą
Pasak T. V. Raskevičiaus, Seimui priims Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas, religinės bendrijos pripažinimo klausimas nebegalės likti pakibęs ore, nes Seimas bus įpareigotas priimti vienokį ar kitokį nutarimą, o nepritarimo atveju – nurodyti motyvus.
„Iš ko kilo EŽTT sprendimas – kad Seimas nepriėmė absoliučiai jokio sprendimo, jis tiesiog atsisakė suteikti pripažinimą ir bendrija buvo teisinio neapibrėžtumo stadijoje. Tos įstatymo pataisos sukurs tokią prielaidą, kad nepriėmus pripažinimo turės būti rengiamas alternatyvus projektas dėl pripažinimo nesuteikimo ir ten turės būti Seimo motyvai, kodėl jis tokį sprendimą priima“, – sakė T. V. Raskevičius.
Seimo ŽTK vadovo teigimu, Seimui nustačius tokį reguliavimą, nesuteikęs pripažinimo parlamentas turės priimti nutarimą dėl nepripažinimo ir tokiu atveju „Romuva“ galės „teisinėmis priemonės gintis ir ieškoti teisybės“.
Seime priėmimo stadiją pasiekusios Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisos numato, kad gavęs Teisingumo ministerijos išvadą valstybės pripažinimo klausimą Seimas išsprendžia per tris mėnesius priimdamas nutarimą.
Jeigu Seimas nepritaria pateiktam Seimo nutarimo projektui, valstybės pripažinimo klausimas Seime būtų sprendžiamas pakartotinai tol, kol priimamas atitinkamas Seimo nutarimas – t. y. nepriėmus nutarimo dėl pripažinimo būtų teikiamas nutarimas dėl atsisakymo suteikti pripažinimą.
Seimo nutarime dėl atsisakymo religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą turėtų būti nurodytas tokio sprendimo pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje arba jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.
Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ji pakartotinai dėl valstybės pripažinimo į Seimą galėtų kreiptis praėjus dvejiems metams nuo tokio Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos.
Siūloma, kad šios pataisos įsigaliotų nuo gruodžio.
„Subjektyvi politinės valios išraiška“
T. V. Raskevičius komentuodamas situaciją BNS pažymėjo, kad Teisingumo ministerijos išvada „Romuvos“ atžvilgiu yra teigiama, ir apgailestavo dėl parlamentarų sprendimo valstybės pripažinimo nesuteikti.
„Teisingumo ministerijos išvada yra teigiama, kad bendrija atitinka kriterijus, bet, kaip sakant, Seimo nariams vienodai šviečia. Tai subjektyvi politinės Seimo valios išraiška, aišku, Seimo narių mandatas yra laisvas, jie gali priimti bet kokį sprendimą, bet man atrodo, kad pamatinė prielaida turėtų būti tokia, kad taisyklės visiems galioja vienodai, nepriklausomai nuo to, patinka man tai ar nepatinka, tai šito supratimo kol kas Seime dar nėra“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Seime svarstant „Romuvos“ pripažinimo klausimą už statuso suteikimą balsavo valdančioji Laisvės frakcija ir opoziciniai „valstiečiai“, tuo tarpu didesnė dalis valdančiųjų konservatorių buvo prieš.
Prieš projektą tuomet kalbėjusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė rėmėsi Rusijos ideologo Aleksandro Dugino citatomis, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų bažnyčia ir reikia siekti, kad jos vaidmuo sumenktų, o neopagonių religinės bendrijos pripažinimas tam pasitarnautų.
Seimas anksčiau 2019 metais svarstė „Romuvos“ prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, tačiau jį atmetė. Būtent šį sprendimą „Romuva“ apskundė EŽTT.
Po pastarojo balsavimo, kuriuo projektui nepritarta antrą kartą svarstant „Romuvos“ pripažinimo klausimą, bendrija pranešė, jog kreipėsi į Europos Tarybos (ET) ministrų komitetą, prašydama pradėti sustiprintą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo vykdymo priežiūrą.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.
Politikas yra viešai pasiskelbęs esąs profesionaliu gėjumi.
BNS, kaunieciams.lt
