Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene šeštadienį Lietuvos ambasadoje Paryžiuje atidarė Lietuvos tautinio olimpinio judėjimo 100 metų jubiliejui skirtą parodą.
Renginyje, kuriame dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, taip pat Latvijos ir Estijos olimpinių komitetų vadovai, šalies vadovas pabrėžė 100 metų siekiančios Lietuvos atletų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse istorijos reikšmę.
„Olimpinės žaidynės sugrįžo į Paryžių po 100 metų. Simboliška, kad po 100 metų čia sugrįžo ir Lietuva. Nepriklausoma, išdidi ir siekianti sportinių pergalių“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, praėjęs laikotarpis atnešė ne tik ryškių Lietuvos sportininkų pergalių, bet ir progų grūdinti atletų ir sporto žiūrovų charakterį bei vertybes, auginti pasididžiavimą savo šalimi. Visa tai padėjo Lietuvai siekiant nepriklausomybės.
Prezidentas palinkėjo, kad Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvaujantys sportininkai dar labiau išplėstų sąrašą pasiekimų, kuriais galės didžiuotis ateities kartos.
D. Nausėdienė savo kalboje pabrėžė ilgamečių papročių svarbą siekiant sunkiai pasiekiamų ar net iš pažiūros neįmanomų tikslų. Tęsdama dar 2000 m. pradėtą tradiciją, pirmoji ponia perdavė Lietuvos olimpinei misijai pasagą, kurią per kiekvienas olimpines žaidynes kaip sėkmės simbolį dovanoja šalies žirginio sporto atstovai.
„Tegul ši pasaga papuošia mūsų olimpinio kaimelio namus. Tegul primena apie sportininkų bendrystę, susitelkimą ir padeda rasti tą papildomą centimetrą ar sekundę, kurios gali prireikti varžybų metu“, – sakė pirmoji ponia, perduodama raitelės Justinos Vanagaitės žirgo Nababo, meiliai vadinamo Kebabėliu, pasagą.
1924 m. vykusiose Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos sportininkai – futbolo rinktinės nariai bei plento dviračių varžybų dalyviai. 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos delegaciją sudaro 50 sportininkų, kurie varžysis 13 skirtingų sporto šakų.
