Ką daryti miške, parke ar neseniai įsigytos sodybos aplinkoje radus irstančią, purviną pakuotę? Ar saugu ją liesti? Šiukšlių rinkimo akcijų dalyviai taip pat klausia: kokio „derliaus“ sau ir ateinančioms kartos turėtume tikėtis, sluoksnis po sluoksnio pakelėse „kompostuodami“ žoliapjovėmis ir krūmapjovėmis smulkinamas ten išmestas pakuotes? VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovės paaiškino, koks vaidmuo, tausojant aplinką, ir saugumo priemonės būtų tinkamiausi.
Rūšiuoti reikia net ir nešvarias, irstančias pakuotes
„Vasarą ir grybingą rugsėjį, kuris šiemet į miškus sutraukė būrius gamtos mėgėjų, kai kurie jautrūs aplinkai gyventojai rinko ne tik grybus ar uogas, bet ir kitų primėtytas pakuotes. Džiugu, kar yra tokių pilietiškų ir atsakingų gyventojų, tačiau neretai sulaukiame klausimų, kur dėti pradėjusias irti, užterštas, kartais samanomis apaugusias, labai žemėtas atliekas, kurios netgi nebepanašios į pakuotes. Žinome, kad tokias šiukšles daugelis meta į mišrių atliekų konteinerius, nes yra įsitikinę, kad rūšiuotų atliekų konteineriai skirti tik švarioms pakuotėms. Visgi tiesa ta, kad visas pakuotes reikia mesti į pakuočių atliekų konteinerius, ir visai nesvarbu, ar jos pradėję irti, ar ne“, – aiškina PTO direktoriaus pavaduotoja Bena Razbadauskienė.
Ji pripažįsta, kad tokios nešvarios pakuotės yra problemiškos. Dažnai dėl užterštumo pakuotės tampa sunkiai perdirbamomis arba jas perdirbti tampa neįmanoma ir jos nukeliauja į deginimo įrenginius. Pakuočių perdirbėjai tokias pakuotes irgi nelabai noriai priima.
Priežastis paprasta – užterštos pakuotės didina perdirbimo išlaidas, suprastėja išgaunamos žaliavos kokybė.
Pakuočių „kompostas“ pakelėse: kas iš jo išaugs?
„Kūrybos kampo 3600“ įkūrėjo ir tvaraus vartojimo šalininko, švaros ir šukšlių rinkimo akcijų organizatorius Giedriaus Bučo teigimu, maždaug 40 proc. aplinkoje randamų šiukšlių sudaro maisto pakuotės, o apie 22 proc. iš jų – kombinuotos pakuotės, pavyzdžiui, vienkartiniai puodeliai, tetrapakai. Tokia proporcija buvo nustatyta, identifikavus ir suskaičiavus per žygį aplink Kauną surinktas šiukšles.
„Keliaudami miško takeliais dažniausiai randame senesnių plastikinių butelių ir kitokių anksčiau gamintų pakuočių. Atkreipiame dėmesį ir ant pakuotės pažymėtą pagaminimo datą. Pavyzdžiui, vienas toks radinys buvo 1991 metų gamybos rankų plovimo pastos pakuotė. Einant pakelėmis randame tik naujai išmestas pakuotes. Viskas yra nauja – pradedant nuo smulkių popierėlių, stiklinių ir plastikinių butelių, skardinių, vienkartinių puodelių ir baigiant automobilinėmis atliekomis“, – pasakoja G. Bučas, kuris atkriepia dėmesį, kad šiukšlių rinkimas tėra kova su pasekmėmis, nes pirmiausia turėtume ugdyti tvaraus vartojimo įpročius.
Bučas taip pat įžvelgia ir dar vieną pakelių taršos problemą – ten randama susmulkintų pakuočių, kurios prieš pjaunat žolę ar krūmus, neišrenkamos. „Galėtume sakyti, kad šiose vietose kaupiamas aplinkai pavojingas „kompostas“ – sluoksnis po sluoksnio auginamas įvairių pakuočių ir gamtinių medžiagų mišinys. Jo poveikis nenuspėjamas, ir nežinia, ką apie tai manys ateinančios kartos, kurioms norėtume perduoti švarią planetą“, – sako G. Bučas.
Anot PTO atstovės B. Razbadauskienės, pakelių tarša tik patvirtina, kad vien tik puiki pakuočių tvarkymo infrastruktūra ir jos finansavimas patys savaime visų problemų neišsprendžia. Vienintelis kelias – atsakingos elgsenos ir rūšiavimo kultūros kūrimas, kuriame turi dalyvauti visi – pradedant gamintojais ir importuotojais bei baigiant eiliniu vartotoju.
Sveikatos specialistė: nebijokite, tik nepamirškite bendrųjų švaros taisyklių
Ar turėtume rinkti nešvarias, pradėjusias irti pakuotes? Ar tai nėra rizikinga mūsų sveikatai? NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės teigimu, jeigu siekiame sumažinti atliekų, šalinamų sąvartynuose, kiekį, ir norėtume, kad perdirbus atliekas būtų saugiai panaudota tai, kas galima panaudoti pakartotinai, tai toks pakuočių rinkimas yra sveikintinas.
„Aš pati, vaikščiodama po mišką, surenku pakuotes, kurias palieka kiti, ir jas išmetu į atitinkamą konteinerį. Retai kada tenka rinkti užstato sistemai priskiriamas pakuotes – jas surenka asmenys, kuriems rūpi finansinė nauda, pridavus pakuotes“, –
savo asmenine patirtimi dalijasi I. Taraškevičienė.
Jos tvirtinimu, siekiant saugumo, abiem minėtais aplinkos švarinimo atvejais, pakanka paisyti bendrų higienos principų. Nežinome, koks asmuo tas pakuotes išmetė, galbūt jis serga kokia nors užkrečiama liga. NVSC atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad saugumo sumetimais atliekų tvarkytojai naudoja specialius semtuvėlius ar griebtuvus ilgesniais kotais. Specialistės patarimas būtų: jeigu tokių priemonių neturime, tada bent jau naudokime apsaugines pirštines, o jeigu ir jų neturime, bent jau nepamirškime nusiplauti rankų.
„Kol kas nesame nustatę jokių ligų, kurios galėtų plisti per užterštas pakuotes, protrūkio. Tačiau kiekvieną aplinkoje rastą pakuotę būtų gerai įvertinti: galbūt jos turinys nėra toks nekaltas, ir derėtų būti atsargesniems: pavyzdžiui, pakuotės viduje gali būti cheminių, garuojančių medžiagų, kurios gali kelti pavojų sveikatai“, – pastebi I. Taraškevičienė.
Rūšiuoti tinka tik tuščias pakuotes
PTO direktoriaus pavaduotoja B. Razbadauskienė atkreipia dėmesį, kad neaiškiomis cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė greičiausiai galėtų būti vertinama kaip pavojingoji atlieka. Jos išmesti į pakuočių atliekų konteinerius pagal nustatytą tvarką nederėtų, kaip ir vaistų buteliukų, tepalais ar pavojingomis medžiagomis užterštų pakuočių.
„Taip pat svarbu, kad išmetant pakuotę į rūšiavimo konteinerį joje nebūtų maisto likučių. Plauti pakuotę nėra privalu, nors išplauta pakuotė ir palengvina rūšiavimo ir perdirbimo procesus. Svarbiausia, kad pakuotėse neliktų jokio turinio“, – primena PTO atstovė.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
