Byloje nustatyta, jog atsakovai Rusijos Federacijos piliečiai, žinodami, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatos draudžia subjektui, kuris neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, nuosavybės teise įsigyti žemę, ją įsigijo statytinio asmens – Žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) vardu, kuri tikėtina ir buvo įkurta tik šiam tikslui pasiekti.
Visų bylos aplinkybių kontekste nustatyta, jog pagrindinis ŽŪB įsteigimo tikslas buvo Rusijos piliečiams, prisidengiant juridiniu asmeniu, įgyti Lietuvos Respublikos žemę.
Nors bendrovė oficialiai nurodė, jog pagrindinis jos veiklos objektas yra bitynas, bičių auginimas, bičių produktų gavyba bei realizavimas, surinkti duomenys parodė, kad bendrovė deklaruojamos veiklos nevykdo, o pajamų nėra gavusi. Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu taip pat nenustatyta, kad ši bendrovė vykdytų deklaruojamą ar kitą veiklą, kuriai reikalingi nuosavybės teise įsigyti žemės sklypai.
Kadangi sudarytiems sandoriams dėl ginčo žemės sklypų ir jų dalių perleidimo negali būti taikomos sandorių, kuriuos šalys iš tikrųjų turėjo galvoje taisyklės, nes tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekiniai ir negalioja, prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei bei yra apsimestiniai sandoriai, todėl teismas juos pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.