Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse – įmonių grupės „Inter RAO“.
Tai reiškia, jog nuo sekmadienio Lietuvoje bus sustabdytas rusiškos elektros importas, penktadienį pranešė Energetikos ministerija.
Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas vietine generacija bei importu per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos įmonės taip pat jau yra atsisakiusios rusiškos naftos ir gamtinių dujų importo.
„Tai be galo svarbus riboženklis ne tik Lietuvos kelyje į energetinę nepriklausomybę. Tai mūsų solidarumo su kariaujančia Ukraina išraiška, nes negalime leisti, jog mūsų pinigais būtų finansuojama Rusijos karo mašina“, – pranešime spaudai sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ministras taip pat pabrėžia, jog visišką energetinę nepriklausomybę Lietuva pasieks tik tada, kai sėkmingai įgyvendins elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa, o savo elektros poreikius užsitikrins vietine žaliosios energijos gamyba bei taps elektrą eksportuojančia valstybe.
„Elektros prekybos su Rusija stabdymas neturės poveikio Lietuvos elektros perdavimo sistemai ir jos patikimumui. Šalies elektros poreikius užtikrins vietos elektrinės ir importas iš strateginių partnerių – Europos Sąjungos šalių per turimas jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija”, – teigia „Litgrid” generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Importas iš minėtų šalių pernai sudarė viso 83 proc. viso šalies elektros importo, skelbia „Litgrid“.
R. Masiulis taip pat atkreipia dėmesį, kad trečiųjų šalių rinkos nėra susietos su Europos elektros rinka, o jų pasiūlymai neformuoja kainų Lietuvos prekybos zonoje, todėl prekybos su Rusija stabdymas neturės reikšmingo poveikio elektros kainoms Lietuvoje.
Kaip praneša „Litgrid“, rusiškos elektros importas į Lietuvą pastaraisiais metais kryptingai mažėja. Pernai elektros importas su Rusija sudarė 17 proc. bendro Lietuvos elektros importo ir 16 proc. bendro šalies elektros suvartojimo.
Bendrovė primena, kad Lietuva jau anksčiau ėmėsi veiksmų mažindama elektros importą iš trečiųjų šalių. Siekiant užtikrinti perdavimo tinklų stabilumą ir patikimą darbą, šių metų kovą buvo priimtas sprendimas iš Rusijos į Baltijos šalis importuojamos elektros kiekį sumažinti 300 MW. Atitinkamai sisteminių Lietuvos-Rusijos jungčių importo pajėgumai sumažinti iki 150 MW.
Nuo 2020 m. lapkričio pradžios taip pat yra sustabdyti komerciniai srautai su Baltarusija per Lietuvos turimas jungtis.
Kiek pakils kainos vartotojui?
“Truputį pakils, lyginant su tuo, kas būtų, jei tokio sprerndimo nebūtų. Bet yra gerokai daugiau kainą lemiančių veiksnių, kurie žymiai labiau įtakoja ar kainos kils ar kris, lyginant su dabartinėmis. Taigi, kalbam apie 5-10% elektros. Jei imam viso Baltijos šalių mastu – iki 3-5 proc.
