Nerealūs metai su trijų spektaklių triptiku- Nepasidavimas. Tokie metai buvo 2024- ietį. Man, teatro aktorei, Ernestai Žemaitytei, turinčiai sunkų cerebrinį paralyžiu.
Šių metų sausio 5d. mano Nepriklausomo plastinės dramos teatro trupei, jau sukako 21m!!! Nors per šiuos metus trupės nariai ne kartą keitėsi į jį atėjusi silpnute, cerebrinį paralyžių turinti, tuomet dar visai jaunutė, aš , įleidau savo nepajudinamas šaknis visam laikui . Ne tik įleidau šaknis, bet ir labai sustiprėjau, tiek negalioje, tiek viduje.
Pasitikėjime savimi. Pradėjusi vaidybos kelią neįgaliojo jaunimo užimtumo centre (Dabar Negalia turinčių asmenų centras „Korys „, jau šeštus metus ji žengiu ji savarankiškai, kartu su savo vadovu, pantomimos aktoriumi ir režisieriumi, Virgiu Bortkevičiumi. Dirbdama įvairiuose projektuose su scenos profesionalais Kauno miesto kameriniame teatre.
Savo begalinio užsispyrimo ir ilgametės mėgėjiškos teatro scenos patirties dėka, prieš penkerius metus laimėjau pirmąją Lietuvos kultūros tarybos stipendiją. Nepalaužiama buvau net vos prasidėjus jos vykdymo laikotarpiu, užklupus Korona viruso pandemijai. Už stipendijos pinigus vadovo namuose įsirengėmė erdvę repeticijoms, filmavome kuriamus spektaklius ir dalyvavome įvairiuose tarptautiniuose teatro festivaliuose online variantuose. Tai buvo visiškai nauja, bet dar labiau mane visomis prasmėmis sustiprinusi patirtis.
Praėjusiais metais vėl gavau jau antrają Lietuvos kultūros tarybos stipendiją, labai esu dėkinga jai už tolį palaikymą ir tikėjimą mano darbu su savimi spektakliuose. Tobulėjimu ir augimu. Stipendijos dėka spektakliai Nuodèmė ir Gimimo mitas, buvo atnaujinti, perkūrti ir paruošti rodymui teatro scenoje, įvairiuose kituose erdvėse, su į mūsų veiklą įsiliejusia nauja nare, Saule Jakevičiūte Net tuose kur nebūdavo specialių teatrinių apšvietimo. Iš gautos stipendijos pinigų, pasipildėme savo nuosavo apšvietimo, garso aparatūros arsenalą ir kur tik prireikdavo vešdavomės ji.
Kartu su atnaujintais spektakliais, sukūrėme triptikui ir visiškai naują spektaklį Malda, Tai vaidinimas, kurį statėme remiantis argentinos rašytojo Jorge Luis Borges novele „Paracelso rožė” kuri sudraskiusi sielą, daugelį metų laukė pastatymo scenoje. Buvo pastatyti net du jos variantai. Vienas iš jų praėjusį rudenį buvo pristatytas ir dvidešimtajame jubiliejiniame tarptautiniame neįgaliųjų Nuostabiujų Teatrų festivalyje, Tčevo mieste, Lenkijoje. Tarptautiniame mėgėjų teatro festivalyje Maskaradas,,Garliavos Juxozo Lukšio gimnazijos renginyje, skirtame pasaulinės savižudybių prevencijos dienai paminėti. Dailininko Algimanto Žukausko tapybos darbų parodos atidaryme, Voškonių laisvalaikio salėje.
Antrame Maldos variantas buvo pastatytas išbandyti mūsų naujosios narės, Saulės Jakevičiūtės jėgoms. Tai leido labai produktyviai išpildyti visą trijų spektaklių triptiką.
Pirmajame triptiko spektaklyje Nuodėmė, net per 20min .žiūrovų dėmesį, visiškai prikaustąvau aš viena. Tai, scenoje, gyvai, prieš žiūrovus, buvo išties nerealus iššūkis, turint cerebrinį paralyžių, dėl kurio bet kada gali surakinti kūną. Antrajame atnaujintame spektaklyje Gimimo mitas, dar labiau žiūrovus pribloškėme duete su Saule. Po pasirodymų nei vieno nelikdavo abejingo. Ir tarptautiniame neįgaliųjų festivalyje Begasas, laimėjo pagrindinį prizą¡ Ir trečiajame triptiko spektaklyje, Saule Jakevičiūte užbaigė savo solo Maldos variantu.
Darbo buvo išties daug, tačiau daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių pristatytas pilnasis triptikas, pavadintas bendru pavadinimu- Nepasidavimas savo misiją išpildė šimtu procentų.
Be proto gerą savo Nepasidavimo virusu užkrėsti kuo daugiau žiūrovų!
O šiuo straipsniu labai noriu paskatinti Nepasiduoti dar daugiau žmonių. Gyvename tik kartą, ir gyvenimą reikia Gyventi Visa esybe. Kad koks bebūtum!
