NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti karinių Rusijos orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Kalėdinių švenčių metu Rusija eilinį kartą skundėsi, kad ją puola, iš visų pusių supa NATO aljansas. Susidūrimas, ekspertų vertinimu, labiausiai tikėtinas Ukrainoje.
Tiek gruodžio 21, tiek 22 dienomis NATO naikintuvai atpažino šarvuotą atakos lėktuvą IL-20, skridusį iš žemyninės Rusijos dalies ir grįžusį.
Abu kartus orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
NATO oro policijos misija vykdoma iš Lietuvos ir Estijos karinių aerodromų. Primintina, kad ir 1939-aiais Kremlius savo agresyvius ultimatumus prieš Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją grindė neva egzistavusiu puolimo sąmokslu.
***
Nuo 1949 metų egzistuojanti NATO niekada niekada nepuolė buvusios Sovietų Sąjungos (dabartinė Rusija yra jos teisių ir pareigų perėmėja) ar jos sąjungininkų. Priešingai – Kremliaus siųstos pajėgos puolė savo pačios satelitines šalis, kurios norėjo nuo sovietinės įtakos atsiskirti. Vengriją 1956-aisiais metais, Čekoslovakiją 1968-aisiais metais. Lenkijoje 1982-aisiais metais buvo oficialiai uždaryta ir tik pogrindyje galėjo veikti profesinė sąjunga „Solidarumas”. Taip sovietams palankus tuometinis režimas išvengė sovietų įsiveržimo.
XX amžiaus pabaigoje ir XXI-ojo pradžioje Kremlius negailestingai keršijo visoms iš SSRS norėjusioms išsivaduoti šalims. Nuo to laiko lieka atplėštos lieka dalis Sakartvelo, Moldovos, Azerbaidžano teritorijų. Ukraina dalies teritorijos neteko Rusijai aneksavus Krymą, surengus fiktyvų referendumą ir jėga užgrobus dalį rytinių teritorijų.
Suomija, kuri nėra NATO narė, neseniai paskelbė pirksianti 64 moderniausius JAV naikintuvus F-35.
