Neišnešiotuko gimimas – netikėtumas, kuriam nebūna pasiruošusi nė viena šeima.
Drauge tai ir iššūkis medikams, kurie turi padaryti viską, ką gali, bet niekada negali būti tikri dėl rezultato. Į pagalbą jiems Kauno klinikose atidarytas pirmasis Lietuvoje donorinio motinos pieno bankas.
Viltis gyventi
Kauno klinikose atidarytas anksčiau laiko gimusiems ir sergantiems naujagimiams skirtas motinos pieno bankas, kuriame saugomas donorinis pienas bus saugus ir nieko nekainuos. ,,Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, jeigu mama neturi galimybės žindyti, antrasis pasirinkimas maitinti labai mažo svorio (iki 1 500 g) neišnešiotus naujagimius turėtų būti donorinis motinos pienas – iki šiol tokio pasirinkimo neturėjome”, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė ir džiaugiasi, kad sena svajonė įsteigti motinos pieno banką Kauno regiono šeimoms pagaliau virto tikrove. Kauno klinikose įkurtas donorinis motinos pieno bankas atitinka visus saugumo, patikimumo ir kokybės reikalavimus. Donorinio motinos pieno banko veiklą užtikrins moderni, kokybiška, pasaulyje pripažintų įmonių medicinos įranga.
Iki šiol pieno perteklių tekdavo išpilti, nes neištirtas ir neapdorotas jis nėra saugus. „Donorinis pienas padės sumažinti neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu, t. y. žarnyno uždegimu, ir su šia liga susijusiomis komplikacijomis, dėl kurių tenka atlikti žarnyno operacijas, ilgą laiką maitinti infuzijos būdu, ilgą laiką vartoti antibiotikus arba gulėti intensyvios terapijos skyriuje. Taip pat donorinis pienas padės sumažinti naujagimių mirštamumą”, – sako R. Tamelienė.
Kova už gyvybę
Prie profesorės dar sugrįšime ir būtinai papasakosime apie tai, kaip visos norinčios jaunos mamytės gali paaukoti savo pieno donoriniam motinos pieno bankui, tačiau visų pirma norime jus supažindinti su mama, kuri pati patyrė, ką reiškia auginti ankstukus.
Inga Budrienė, viena iš asociacijos „Padedu augti” įkūrėjų bei jos vadovė ne iš nuogirdų žino, ką reiškia, kai tavo vaikai į pasaulį pasibeldžia gerokai anksčiau nei tikiesi. Pati praėjusi visus išbandymus šiandien ji buria ir padeda tokio paties likimo šeimoms, organizuoja paramos grupes, įvairius paramos projektus, kurių metu renkamos lėšos medicinos įrangai pirkti.
„Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie pirmojo Lietuvoje donorinio motinos pieno banko įkūrimo. Nuo gegužės mėnesio kartu su LSMUL Kauno klinikomis vykdėme projektą ,,Sveika pradžia mamos pieno laše”. Jo metu pavyko surinkti lėšų vienam medicininiam šaldikliui nupirkti. Dabar donorinio motinos pieno bankas jau pradeda veikti”,– sako I. Budrienė.
Ingos dvynukai Miglė ir Arentas į pasaulį pasibeldė gerokai per anksti – 26-tą nėštumo savaitę ir nesvėrė net po 1 kg. Miglė tebuvo 31 cm ūgio ir svėrė 768 g, Arentas – 32 cm ūgio ir 856 g svorio. Šeimai tai buvo žinia kaip iš giedro dangaus, nes nebuvo jokių ženklų apie gresiančią nelaimę. „LSMUL Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje praleidome 3 mėnesius, kol mažieji išmoko kvėpuoti bei valgyti. Per tą laiką buvo ir šviesių, ir tamsių akimirkų. Šis laikotarpis buvo kupinas daugybės emocinių išgyvenimų – tai ir pyktis, kaltės jausmas, ir kitų kaltinimas– juk buvau pavyzdinga nėštukė. Galiausiai su viskuo susitaikiau, atsirado didžiulė kova už šeimą – daryti viską, ką galiu, kad tik vaikučiai išgyventų, kad viskas būtų gerai”, – prisimena pašnekovė.
Bauginanti nežinia
Paklausta, kas ankstukų tėvus sukrečia labiausiai, Inga atvira: „Labiausiai sukrečia pats gimdymo netikėtumas, nes šeimos laukia sveiko, putlučio naujagimio, gimsiančio 40-tą nėštumo savaitę. Priešlaikinis gimdymas dažniausiai įvyksta netikėtai, todėl žlunga visos svajonės, kurtos nėštumo metu. Ir kyla daugybė klausimų”, – sako pašnekovė.
Beje, klausimų šeimoms kyla įvairiausių, nes pirmosiomis dienomis ar savaitėmis medikai negali prognozuoti ateities. Šeimos klausia apie ligas, naujagimio priežiūrą, tolimesnę kūdikio raidą. Mažylio būklė keičiasi kiekvieną minutę, todėl šeimos išgyvena nuolatinį stresą.
„Labiausiai tuo metu reikalinga emocinė parama. Ją gali suteikti artimieji, medikai, draugai arba savanorė mama, kuri gali pasidalyti savo sėkmės istorija. Svarbu skatinti viltį – tikėti savo naujagimiu, bet kartu ir labai atsargiai kalbėti apie tai, kad viskas bus gerai, nes ne visos istorijos baigiasi laimingai. Svarbu palaikyti tiek mamą, tiek tėtį, kad jie kuo greičiau sitrauktų į naujagimio slaugą. Neretai reikalinga ir psichologinė pagalba, kuri padeda ,,išlaisvinti” emocijas ir šeima greičiau susitaiko su esama situacija”, – tikina I. Budrienė.
Po kelių mėnesių, praleistų ligoninėje, Inga ir jos mažyliai grįžo namo, tačiau moteris negalėjo likti abejinga kitų šeimų skausmui. Taip atsirado asociacija „Padedu augti”. „Prieš penkerius metus matėme didelį švietimo apie priešlaikinį gimdymą poreikį, nes visuomenė neretai neišnešiotukų mamas sutapatindavo su alkoholikėmis, narkomanėmis, ligotomis moterimis. Labai norėjosi paneigti šį mitą, todėl šiandien jau galime džiaugtis, kad situacija kardinaliai pasikeitusi. Tai pat norėjosi ir dabar norisi prisidėti prie naujagimių sveikatos priežiūros gerinimo Lietuvoje, kad mažyliai gautų kokybišką, mažiau skausmingą slaugą ir augtų sveiki, visaverčiai vaikai”, – sako moteris.
Neįkainojami pirmieji lašai
Kadangi Ingos naujagimiai gimė mažyčiai, jie buvo maitinami infuzijos būdu. Praėjus parai po gimdymo, dėl didžiulių mamos pastangų ir užsispyrimo atsirado priešpienio ir pirmieji gyvybiškai svarbūs pieno lašai buvo sumaitinti mažyliams. Vėliau pienelio vis daugėjo ir visiškai pakako dvyniams išmaitinti. „Donorinio motinos pieno banko atidarymas ne tik gyvybiškai svarbus patiems silpniausiems naujagimiams, bet ir jų šeimoms, mamoms, kurios dėl priešlaikinio gimdymo ar kitų priežasčių neturi pieno ar jo turi pernelyg mažai. Kai naujagimis balansuoja tarp gyvybės ir mirties, o tu niekuo negali padėti, aplanko begalinis bejėgiškumas ir baimė. Ne dėl savęs – dėl savo naujagimio gyvybės”, – sako I. Budrienė.
Jau niekam nereikia įrodymų, kad motinos pienas yra pats sveikiausias ir geriausias maistas kūdikiui, o sunkiai sergantiems ir neišnešiotiems naujagimiams – gyvybiškai būtinas. Aukodamos savo pieną, pasak pašnekovės, vienos mamos gali padėti kitoms.
Kaip šiandien gyvena Ingos dvynukai? „Įveikėme daugybę sunkumų ir negandų, ir visa tai liko praeityje, nes šiandien esu laiminga penkiamečių mama. Nuostabūs, nuo bendraamžių nesiskiriantys vaikai puikiai auga ir teikia didžiulį džiaugsmą, –šypsosi I. Budrienė. – Tėveliams visuomet linkiu didelės stiprybės, kantrybės ir tikėjimo savo naujagimiu. Svarbu šiuo labai sunkiu laikotarpiu nelikti vieniems, neatsiriboti nuo aplinkos ir priimti bet kokią siūlomą pagalbą.”
Kas dešimtas
Pasaulyje kas dešimtas kūdikis gimsta per anksti. Kiekvienais metais apie 15 mln. Naujagimių gimsta pirma laiko, iš jų 500 tūkst. – vien Europoje, apie 2 tūkst. – Lietuvoje. Taigi pirma laiko gimę naujagimiai sudaro didžiausią naujagimių pacientų grupę ir jų skaičius vis didėja. Pirma laiko gimę naujagimiai – mažyliai, gimę 22–37 nėštumo savaitę. Dauguma jų nemoka kvėpuoti, ryti, reguliuoti savo kūno temperatūros ir yra labai pažeidžiami išorinių veiksnių.
Šiems mažyliams gresia didesnė rizika turėti mokymosi ir elgesio sutrikimų, jutimo ir motorikos trūkumų, susirgti cerebriniu paralyžiumi, infekcijomis, lėtinėmis kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių arba diabeto ligomis, nei laiku gimusiems naujagimiams.
Tiesa, yra ir gerų žinių. Pasitelkiant šiuolaikines technologijas daugėja išgyvenančių ankstukų. 1993 m. pačių mažiausių Neišnešiotų naujagimių, sveriančių nuo 500 g iki 999 g, Lietuvoje išgyvendavo vos 12 proc., o šiandien – jau 57 proc. Didesnių neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo rodiklis padidėjo nuo 42 iki 97 proc.
Pasaulinė praktika rodo, jog neišnešioti naujagimiai, maitinami donoriniu pienu, yra daug atsparesni tiek infekcijoms, tiek įvairioms alergijoms. „Motinos pienas ar motinos donorės pienas labai prisideda prie tinkamos vaiko raidos, spartesnio jo vystymosi. Donorinio motinos pieno bankas Lietuvoje reikalingas jau seniai – galime tik pasidžiaugti, kad toks atsirado. Europoje jis – 207”, – sako R. Tamelienė.
Italijoje tokių bankų yra net 30, Švedijoje – 27, Suomijoje – 17, kaimyninėje Lenkijoje – 4.
Svarbus saugumas
Motinos pieno banke bus saugomas patikrintas donorių pienas. „Visų pirma kalbiname moteris, kurios gimdo mūsų klinikoje, kviečiame jas paaukoti pieno. Jeigu jos sutinka, prašomos užpildyti atitinkamą anketą, kurioje turi nurodyti, ar neturi žalingų įpročių, neserga tam tikromis ligomis, nevartoja vaistų. Už pieną mes nemokame – jis aukojamas neatlygintinai, tad tikime, kad moterims nėra poreikio meluoti”, – sako profesorė.
Surinktas pienas šaldomas, o tuo metu moterims atliekami kraujo tyrimai. Jeigu jų atsakymai geri, daromi pieno bakteriologiniai tyrimai. „Surinktą donorių pieną privalome ištirti dėl mikrobų taršos, vėliau jį pasterizuojame.
Turime būti atsargūs dėl galimų infekcijų, tad atsakingai tirsime donores”, – pabrėžia gydytoja.
Nepatikrintas pienas jokiu būdu negali būti duodamas naujagimiams. Jeigu neaišku, kas davė pieno ir kaip jį laikė, toks pienas gali kelti rimtų grėsmių kūdikiui, o juk ne paslaptis, kad mamos, norėdamos gero, neretai susigundo nusipirkti motinos pieno tiesiog internetu. Ir ne visos žino, kad su motinos pienu gali būti perduodamos įvairios ligos. Pirmiausia – infekcinės, tokios kaip AIDS, hepatitas B, hepatitas C. Taip pat nepatikrintame piene gali būti stafilokokų ar kitų bakterijų. Nelegalios pieno prekybos atvejais nėra jokios kontrolės. Ką nori, tą moterys ir parduoda. „Motinos pieno banke esantis pienas nebus parduodamas, juo bus maitinami tik ligoninėje gydomi kūdikiai. Pirmiausia tokio pieno gaus labai neišnešioti naujagimiai, kurių mamos dar neturi savo pieno, tada – neišnešioti didesni naujagimiai, paskui – sergantys išnešioti naujagimiai. Sunku prognozuoti, kaip mums seksis. Jeigu turėsime daug pieno, galėsime pasidalyti su kitomis ligoninėmis, tačiau kol kas apie tai negalvojame”, –sako R. Tamelienė.
Kaupiamos pirmosios atsargos
Motinos pieno banko atidarymo metu gruodžio pradžioje buvo 7 donorės, dabar jų yra 10.
Atsargos pamažu kaupiamos, laukiama tyrimų rezultatų. „Visos kūdikius iki 6 mėnesių maitinančios motinos gali tapti mamos pieno banko donorėmis. Tam reikėtų kreiptis į mūsų kliniką ir užpildyti anketą. Specialistai viską paaiškins ir pamokys, tad reikia tik noro”, – sako R. Tamelienė.
Nustatyta, kad neišnešiotą kūdikį pagimdžiusios motinos pienas kaloringesnis nei išnešiotų naujagimių motinų pienas. Savos mamos pienas labiausiai atitinka kūdikio poreikius ir yra tinkamiausias naujagimiui. Jeigu jo nėra, stengiamasi pakeisti artimiausia alternatyva. Kai kūdikiui sukanka 6 mėnesiai, motinos pienas nebėra tokios sudėties, kaip iki to – jame labai sumažėja baltymų. Kadangi tokio amžiaus kūdikiai jau yra primaitinami, tad toks pienas netinka neišnešiotiems naujagimiams. Kitų šalių patirtis rodo, kad per metus pieno bankuose sukaupiama 200–300 litrų mamos pieno. Pieną galima laikyti šešis mėnesius, jeigu jis yra tinkamai užšaldytas. Tam klinikoms reikėjo įsigyti specialius šaldiklius, palaikančius reikiamą temperatūrą bei įspėjančius apie dingusią elektrą ar kitus dalykus, galinčius pakenkti pieno kokybei. Pieno banko įranga kainavo apie 150 tūkst. eurų. Ją sudaro šaldiklis, šaldytuvas, pasterizatorius, laminarinė traukos spinta, pieno analizatorius. Brangiausiai, 44 tūkst. eurų, kainavo sterilizatorius.
Žurnalas „Savaitė“ 2016 m . gruodžio 22 d.
Šaltinis: motinospienobankas.lt
