„Vakarai jau turi pradėti diskutuoti, kaip padėti Ukrainai ateinančiais 2025 ir 2026 metais, ir imtis neatidėliotinų veiksmų sugriežtinti sankcijas rusijai jau dabar“, – tarptautiniam verslo leidiniui „Bne Intelli News“ sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Politikė išrinkta Kaune, Panemunės (Nr. 18).
Neseniai Ukrainoje lankiusis ministrė teigė, kad pagalbos paketai iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų buvo geras ženklas ukrainiečiams, kadangi parama jiems yra gyvybiškai svarbi. Pasak G. Skaistės, norėdami finansuoti šį nuolatinį įsipareigojimą, Vakarai turėtų naudoti ne tik grynąjį pelną iš įšaldytų rusijos aktyvų, bet ir patį turtą.
„Suprantame, kad karas gali trukti ilgiau, nei norėtume, todėl turime sutarti, kaip padėsime Ukrainai 2025 ir 2026 m., – ERPB metinių susitikimų kontekste sakė ji lankydamasi Jerevane. – Mūsų nuomone, išmintingiausias sprendimas būtų panaudoti įšaldytą rusijos turtą ir pristatyti jį Ukrainai“.
Verslo ir besivystančių rinkų naujienas skelbiančiam leidiniui G. Skaistė taip pat pažymėjo pritarianti JAV pasiūlymui Didžiojo septyneto susitikime – panaudoti užšaldytą turtą kaip užstatą išleidžiant 50 mlrd. USD vertės obligacijas Ukrainai finansuoti.
Siekiant dar labiau didinti spaudimą rusijai, pasak ministrės, reikia maksimaliai sumažinti sankcijų apėjimo galimybes ir įvedinėti naujas sankcijas ypač energetikos ir bankų sektoriuose.
„Turime sutelkti dėmesį į sankcijų įgyvendinimą ir išplėsti sankcijų taikymo sritį, nes vis dar yra sektorių, kurie generuoja rusijai daug pajamų ir prisideda prie karo pramonės finansavimo“, – pabrėžė ji.
Lietuva, be bendrųjų ES sankcijų, ėmėsi nacionalinių priemonių stabdant galimą dvigubos paskirties prekių keliavimą į agresorės teritoriją, o su kitomis Baltijos valstybėmis, Lenkija ir Suomija jau taiko vienodą prekių užkardymo sistemą.
„Sudarėme savo nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurios neturėtų būti pristatomos į rusiją, sąrašą ir tų prekių per savo sienas neįsileidžiame“, – „Bne IntelliNews“ sakė ministrė G. Skaistė.
