2021 03 12
Vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, net 68 proc. visų ministerijų darbuotojų teigia, kad yra patenkinti savo darbu, o per paskutinius trejus metus pasitenkinimas darbo užmokesčiu išaugo net 16 proc. punktų. Tačiau pastarasis rodiklis vis dar išlieka vienas prasčiausiai vertinamų darbo aspektų.
„Džiugi žinia ta, kad bendras valstybės tarnybos darbuotojų pasitenkinimas darbu auga. Apklausa buvo atliekama jau galiojant karantino režimui, tad paaiškėjo nauja tendencija – didėjo orientacija į darbo rezultatus, mažiau į patį procesą, tad tuo pačiu darbuotojai tikisi lanksčių darbo sąlygų, pvz., darbo nuotoliniu būdu, darbo bei asmeninio gyvenimo balanso. Taigi, viešasis sektorius privalo keistis kartu su besikeičiančiu pasauliu, valstybės tarnyba turi tapti lanksčia ir gebančia atliepti šiuolaikinės visuomenės lūkesčius,“ – teigia Vidaus reikalų ministerijos kanclerė Jovita Petkuvienė.
2020 metais atliktame ministerijų darbuotojų pasitenkinimo darbu tyrime buvo apklausti 14 ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos 1710 darbuotojų. Tyrimas parodė, kad ministerijų darbuotojai labiausiai patenkinti tarpusavio santykiais su kolegomis (net 80 proc.) ir tiesioginiais vadovais (75 proc.) bei darbo turiniu, pavyzdžiui, – užduočių įvairove (71 proc.).
Prieš tris metus vykdant analogišką apklausą, tyrimo metu dalyviai nurodė, kad juos darbe labiausiai motyvuotų darbo užmokestis, įdomus, patinkantis darbas bei geras psichologinis klimatas padalinyje. 2020 m. į dominuojančių motyvacinių priemonių viršų šokteli lanksčios darbo sąlygos, o šį sąrašą papildo naujos priemonės, tokios kaip savirealizacija ir galimybė prisidėti prie pokyčių.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 7 iš 10 ministerijų darbuotojų pirmojo karantino metu dirbo nuotoliniu būdu. Dauguma darbo organizavimą karantino metu tiek bendrai, tiek atskirus darbo aspektus vertino teigiamai, tačiau net pusė darbuotojų šiuo laikotarpiu pajautė darbo krūvio padidėjimą.
Tyrimas parodė, kad ministerijų darbuotojai mažiausiai patenkinti yra darbo užmokesčiu (43 proc.), kvalifikacijos tobulinimu (47 proc.), ir galimybe daryti karjerą (34 proc.). Net penktadalis (19 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad per paskutinius 6 mėn. neturėjo pokalbio apie asmeninę pažangą su vadovais.
„Nors atrodytų teisės aktuose kvalifikacijos kėlimo galimybių daugėja, taip pat yra įstatyminė prievolė vadovams vykdyti pokalbius su darbuotojais, tačiau apklausos rezultatai atskleidžia, kad įstatyminės nuostatos lieka formalios ir praktikoje neveikia taip, kaip norėtųsi. Ši apklausa yra kaip atspirties taškas būtiniems pokyčiams. Viešasis sektorius privalo visapusiškai keistis, keisti ne tik teisės aktus, bet ir veiksmus. Matome, kad būtina stiprinti vadovų korpusą bei užtikrinti realias gebėjimų stiprinimo galimybes darbuotojams“, – teigia J. Petkuvienė.
Analizuoti duomenys – tai dalis 2020 m. birželio-liepos mėn. Vidaus reikalų ministerijos atlikto vyriausybinio sektoriaus darbuotojų tyrimo, apimančio visas ministerijas ir visas įstaigas prie ministerijų, t. y. 121 instituciją bei 20 631 darbuotoją. Tai didžiausias tokio pobūdžio viešojo sektoriaus darbuotojų tyrimas Lietuvoje. Pirmą kartą toks tyrimas buvo atliktas 2017 m. rudenį.
