Naujausias Valstybės kontrolės atliktas vertinimas rodo, kad Lietuva vėluoja įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (EGADP) – laiku nepasiekti rodikliai ir nepateikti mokėjimo prašymai.
Kaip teigia Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pavaduotojas, Seimo Audito komiteto narys Karolis Podolskis, kalbama apie 3,8 mlrd. Eur Europos Sąjungos (ES) paramos, kuriai gauti Lietuva iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. yra įsipareigojusi pasiekti 218 rodiklių.
„Praėjusios Vyriausybės negebėjimas susitarti su Europos Komisija dėl tam tikrų rodiklių pasiekimo privedė prie situacijos, kad jau dabar, likus trečdaliui plano įgyvendinimo laiko, Valstybės kontrolė konstatuoja, kad dalis rodiklių nebus pasiekti suplanuota apimtimi.
Nepasiekti rodikliai susiję su netaršių transporto priemonių įsigijimu, viešų ir privačių įkrovimo prieigų įrengimu, startuolių ekosistemos plėtros skatinimu, mokslo ir verslo skatinimu dalyvauti tarptautinėse mokslo ir inovacijų programose.
Ši situacija rodo, kad ES EGADP Lietuvai numatytų lėšų buvusi Vyriausybė nesugebėjo suvaldyti ir sukėlė nesuvokiamą riziką – dalies finansavimo Lietuva gali visai negauti“, – įspėja K. Podolskis.
Parlamentaras pažymi, kad Lietuvą dėl to įspėjo ir Europos Audito rūmų narė dr. Laima Andrikienė: praeitų metų pabaigoje susitikusi su Seimo Audito komiteto nariais, ji atkreipė dėmesį į dabar jau buvusios Vyriausybės negebėjimą administruoti pinigų ES remiamoms programoms.
„Tai didelė problema, kad į mūsų, kaip valstybės, negebėjimą suvaldyti ES paramos lėšų baksnoja tiek Europos Komisija, tiek Europos Audito rūmai.
Nors likus trečdaliui plano įgyvendinimo laiko, jau sudarytos sutartys dėl 93 proc. investicijų, bet jų įgyvendinimo išlaidos nesiekia 30 proc. Lietuvai skirto finansavimo. Per likusį plano įgyvendinimo laiką reikės investuoti ne mažiau kaip 2,8 mlrd. Eur, arba 74 proc. Lietuvai skirto plano finansavimo“, – pabrėžia Seimo narys socialdemokratas K. Podolskis.
Anot jo, naujosios Vyriausybės laukia nemažas iššūkis sprendžiant šią paveldėtą situaciją, kad numatytos lėšos per investicijas pasiektų Lietuvą ir jos regionus. Jeigu nepavyktų rodiklių pasiekti visa apimtimi, būtų deramasi su Europos Komisija dėl rodiklių tikslinimo, apsibrėžiant alternatyvius rodiklių pasiekimo būdus.
