2020 11 17
Vakar Lietuva baigė dvejus metus trukusį pirmininkavimą Prahos procesui – 50 šalių ir milijardą žmonių jungiančiam migracijos dialogui (ES valstybės narės, asocijuotos Šengeno erdvės valstybės, Vakarų Balkanų bei Centrinės Azijos valstybės). Nuotoliniu būdu vykusiame aukšto lygio atstovų susitikime buvo aptarti Prahos proceso strateginės kryptys sekančiam veiklos etapui (2023-2027), iššūkiai ir bendradarbiavimo poreikis migracijos srityje, darkart paminėti pastarųjų metų rezultatai.
„Lietuvai tai buvo didelė garbė ir mes savo pareigą atlikome kruopščiai. Šie metai buvo ypatingi ir tuo, kad pandemija turėjo ryškų efektą migracijos srautams. Manau, kad tos pamokos, kurias išmokome ir vis dar mokomės COVID kontekste, mums pasitarnaus ateityje toliau didinant savitarpio pasitikėjimą ir atliepiant regioninius migracijos iššūkius,“ – pažymėjo vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.
Lietuva savo pirmininkavimo metu užtikrino Prahos proceso plėtrą bei matomumą, plėtojo du pagrindinius proceso veiklos instrumentus – Migracijos observatoriją (angl. Migration Observatory) ir Mokymų akademiją (angl. Training Academy), skirtus migracijos procesų analizei, informacijos sklaidai ir pajėgumų stiprinimui. Lietuvos iniciatyva pradėtas glaudaus bendradarbiavimo su Europos migracijos tinklu procesas, bendradarbiavimas ir sinergija su kitais migracijos dialogais ir tinklais.
Prahos proceso tikslas – plėtoti bendrus regioninius prioritetus, atrasti vienijančius interesus, ieškoti bendrų sprendimų atsakant į regioninius iššūkius bei stiprinti bendradarbiavimą migracijos valdymo srityje įgyvendinant projektines veiklas. Lietuvai šis procesas yra svarbus, nes užtikrina geografinę pusiausvyrą ES migracijos išorės politikoje.
Tai buvo paskutinis Prahos proceso susirinkimas, kuriam pirmininkavo Lietuva – pirmininkavimas perduotas Čekijos Respublikai.