Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Video
  • Renginiai
  • Grupės
  • Apklausos
  • Horoskopai
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Kriminalai
    • Sportas
    • Video
  • Sportas
  • Horoskopai
  • Renginiai
  • Apklausos
  • Grupės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

KTU profesorė J. Kruopienė: „Dabar Europa skęsta savo plastike“

  • 2019-05-23
  • Arturas Slepkovas
  • Naujienos
Dalinkitės

2050-aisiais pasaulio vandenyse plastiko bus daugiau nei žuvies, o sparčiai eikvojami natūralieji ištekliai yra riboti. Europos Sąjungos aplinkosaugos veiksmų plane yra aiškiai nurodyta, kad privalome gyventi atsižvelgdami į mūsų planetos galimybes. Nenuostabu, kad esama padėtis skatina naujų būdų paieškas tvarkytis su atliekomis, į tai dėmesį atkreipia ir mokslininkai.

„Dabar Europa skęsta savo plastike“, – sako Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) profesorė dr. Jolita Kruopienė.

Ilgus dešimtmečius Kinija buvo didžiausia atliekų importuotoja. 2018-aisiais Kinijos priimtas sprendimas uždrausti plastiko atliekų importą aplinkosaugininkų buvo sutiktas kaip laimėjimas, padėsiantis ne tik išvalyti Kiniją, bet ir įpareigojantis kitas šalis efektyviau tvarkyti savo atliekas. Tačiau tai kelia ir rimtų iššūkių.

Į kovą su nereikalingu plastiku stoja Europos Sąjunga. Vienkartiniai plastikiniai gaminiai kartu su paliktais ar pamestais žvejybos tinklais sudaro 70 proc. visų jūrose randamų šiukšlių. Tai paskatino priimti direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.

Ji apima 10 gaminių kategorijų, kuriems bus taikomos skirtingos priemonės. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, vienkartiniai plastikiniai stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pan., bus uždrausti, nes jiems yra nesunkiai randamos alternatyvos. Kitiems gaminiams bus taikomi ribojimai ar papildomi mokesčiai.

Vien rūšiavimas nepadės

Skaičiuojama, kad vandenynuose yra per 150 mln. tonų plastiko atliekų. „Surfers Against Sewage“, kuri yra pripažįstama kaip viena iš pirmaujančių Jungtinės Karalystės jūrų išsaugojimo labdaros organizacijų, teigia, kad kasdien vandenynuose atsiduria vidutiniškai 8 mln. plastiko atliekų, o vienoje iš trijų žuvų, skirtų mūsų maistui, jau randama plastiko dalelių. Be to, kasmet dėl jūrų taršos žūsta 100 tūkst. jūrų žinduolių ir vėžlių bei 1 mln. jūros paukščių.

J. Kruopienė atkreipia dėmesį į tai, kad kovojant su aplinkos tarša svarbu ne tik rūšiavimas – ne visas atliekas galima perdirbti, todėl reikia užtikrinti, jog tokių gaminių į rinką patektų kuo mažiau.

„Būtina vystyti mechanizmus, motyvuojančius gamintojus negaminti tokių produktų, kurių vėliau neįmanoma perdirbti, o gamyboje jie turėtų būti suinteresuoti naudoti kuo daugiau antrinių žaliavų“, – sako J. Kruopienė. Jos teigimu, tai svarbu tiek Lietuvos, tiek visos Europos mastu.

Ką gali padaryti verslas?

Natūralu, kad tokiame kontekste vis didesnę reikšmę įgauna žiedinės ekonomikos principai. Pavienės idėjos ar principai situacijos neišgelbės, todėl mokslininkai įsitikinę, kad būtina į šią problemą žvelgti plačiau.

Žiedinė ekonomika yra ciklas, kurio galutinis tikslas yra perdirbti arba pakartotinai panaudoti 100 proc. to, ką išmetame. Ši sistema sukuria alternatyvą ilgą laiką veikusiai ekonomikai, kuri remiasi „imk – gamink – išmesk“ principu. Vietoj jos atsiranda požiūris „remontuok – pakartotinai naudok ir perdirbk“, kai atliekos yra laikomos kur kas daugiau nei tik atliekomis – jos virsta naudinga medžiaga tolimesniam naudojimui.

Jeigu anksčiau atliekas paversti žaliava trukdė techniniai barjerai, esant dabartinei technologinei pažangai tai nebėra pagrindinė problema. Žiedinę ekonomiką tyrinėjanti KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė Lina Dagilienė sako, kad Lietuva, deja, ES kontekste patenka tarp atsiliekančių šalių, perėmusių žiedinės ekonomikos principus, o štai iš olandų tikrai turime ko pasimokyti.

„Nyderlanduose verslas yra perėmęs žiedinės ekonomikos principus. Paprastas ir puikus pavyzdys – darbo drabužiai. Vidutiniškai jie naudojami apie 1,5 metų. Problema ta, kad juos dažniausiai sudaro poliesteris ir medvilnė, o perdirbimo procese juos atskirti beveik neįmanoma, o ir ekonomiškai tai neatsiperka. Olandų įmonė „Dutch spirit“ sukūrė naują audinį, kurį sudaro 100 proc. perdirbto poliesterio ir po 1,5 metų juos galima vėl perdirbti“, – pasakoja L. Dagilienė.

Viena iš išeičių – kurti ekologiškesnius produktus, tvaresnes pakuotes ir pan., kad netvarūs gaminiai tiesiog nepatektų į rinką.  O ką daryti su tokiais produktais, kurie savaime nėra ekologiški ir be kurių negalima apsieiti? „Black bear“ – dar vienas olandų pavyzdys. Kompanija gamina padangas, kurios savaime yra labai taršios, tačiau technologijų dėka sukuriamas procesas, kai tas pačias padangas galima panaudoti vėl.

„Tai aktualu daugeliui šalių. Kompanija sukūrė novatorišką procesą ir dabar visos senos padangos panaudojamos naujoms padangoms kurti“, – sako profesorė. Panašius principus taiko ir visame pasaulyje žinomi prekių ženklai. Pavyzdžiui, tuo pačiu prekės ženklu padangas gaminanti JAV avalynės bendrovė „Timberland“ susidėvėjusias padangas panaudoja batų padų gamybai.

Gerųjų pavyzdžių turime ir Lietuvoje, vienas dažniausiai linksniuojamų – pakuočių užstato sistema. Šiuo metu į taromatus grąžinama apie 90 proc. pakuočių. L. Dagilienė taip pat atkreipia dėmesnį, jog 2018 metais Europos statistikos tarnyba „Eurostat“ sukūrė 10 kategorijų, pagal kurias matuojama ir sekama šalies pažanga žiedinės ekonomikos klausimais.

Pokyčių įgyvendinimui reikalingi specialistai

Akivaizdu, kad sprendžiant globalias problemas pavieniai sprendimai neturės ženklios įtakos. Didėjant kovos su tarša mastams auga ir atitinkamų specialistų – tvariosios inžinerijos specialistų, ekotechnologų – poreikis.

Remiantis AEESP (angl. Association of Environmental Engineering and Science Professors) prognozėmis, tokių profesijų poreikio darbo rinkoje augimas artimiausią dešimtmetį sieks 22 proc. ir ši specialybė išliks tarp 10 svarbiausių profesijų.

„Pereiti nuo linijinės ekonomikos link žiedinės nėra įmanoma be plataus mąstymo, inžinerinių priemonių ir inovatyvių technologijų. Visa tai reikalinga norint įgyvendinti išteklių pakartotinio naudojimo ir žaliavų atgavimo principus“, – sako KTU Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjas prof. Linas Kliučininkas.

Pasak jo, KTU Tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų studentai studijų metais įgauna ne tik teorinių žinių apie žiedinę ekonomiką bei aplinkai draugiškas technologijas, tačiau ir praktiškai išbando save sprendžiant įvairias problemas.

„Studijų procese, išsiskiriančiame inovatyvių mokymo metodų naudojimu, aktyviai taikomi atvejų analizės ir problemų sprendimu grįsto mokymo principai. Tai leidžia būsimus specialistus betarpiškai priartinti prie realiai gamyboje ir pramonėje susidarančių situacijų ir įgautas teorines žinias pritaikyti praktiškai“, – sako L. Kliučininkas.

ktu.edu informacija

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

Finišavo LFF taurės aštuntfinalio etapas

2023-06-01

Rygoje džiugiai priimta žinia dėl R.Šmito sprendimo likti Kaune

2023-06-01

Romoje uždegta Europos jaunimo olimpinio festivalio ugnis: dalyvavo ir LTOK vadovė

2023-06-01

Dviratininkė Rasa Leleivytė pelnė pirmuosius pasaulio reitingo taškus šį sezoną

2023-06-01

Seime vis keistesni projektai ir neblėstantis “čekių” skandalas (video)

2023-06-01

Pirmąjį „Betsafe-LKL“ čempiono žiedą medžiojantis K. Maksvytis tikisi pateisinti finalo favorito etiketę

2023-06-01

Atnaujinamas ikiteisminis tyrimas dėl 2018-2020 m. prieš nepilnametį galimai vykdytų seksualinių nusikaltimų

2023-06-01

Nemokamos vasaros treniruotės Kauno rajone

2023-06-01

Plaukiam Nemunu: laivas „Žalgiris“ pradėjo naują sezoną

2023-06-01

Bronzinės LKL serijos starte „CBet“ laimėjo Panevėžyje

2023-05-31

Eimantas Gudiškis dviratininkų lenktynėse Estijoje – ketvirtas

2023-05-31

LKL džentelmenu išrinktas L. Lekavičius: „Nesiruošiu šaukti ant teisėjų, jų darbas nėra lengvas“

2023-05-31

Paplūdimio tinklininkės M. Paulikienė ir A. Raupelytė Ostravoje liko per žingsnį nuo pagrindinių varžybų

2023-05-31

Krūties vėžį pažins dirbtinis intelektas?

2023-05-31

Triuškinamą persvarą iššvaisčiusi Lietuvos moterų 3×3 krepšinio rinktinė pasaulio čempionate pralaimėjo ir italėms

2023-05-31

Profesinė sąjunga „Solidarumas“ ragina stabdyti žurnalisto persekiojimą

2023-05-31

Lietuvos vaikų plaukimo čempionate – kauniečių pergalė

2023-05-31

Š. Jasikevičiui – apdovanojimas iš Ispanijos krepšinio trenerių asociacijos

2023-05-30

Dvi pergales pasaulio čempionato starte nuskynusi Lietuvos vyrų 3×3 krepšinio rinktinė įsitaisė grupės viršūnėje

2023-05-30

Visvaldas Matijošaitis apie tarybos narių išmokas: „Kiek dar leisimės bauginami?“

2023-05-30

Patvirtinta Lietuvos bokso rinktinės sudėtis Europos žaidynėms Krokuvoje

2023-05-30

Širvintose Ž. Pinskuvienė bando riboti žodžio laisvę?

2023-05-30

Įspūdingas Lietuvos regbininkų pasirodymas Ispanijoje – nugalėti ir Europos čempionai

2023-05-30

Teismui perduota byla dėl vaistų receptų klastojimo ir disponavimo psichotropinėmis medžiagomis

2023-05-30

Dviratininkė Olivija Baleišytė treko varžybose Vokietijoje – ketvirta

2023-05-30

Baldų gamykla „Freda“ pristatė plėtros planus

2023-05-30

Milda iš Užliedžių – 400-asis metų kūdikis

2023-05-30

Lietuvos futbolo “Optibet A lygos” turo apžvalga: lyderis klupo, konkurentai priartėjo

2023-05-30

Ko Lietuvos vaikus gali išmokyti unguriai?

2023-05-30

Sezono rekordą pagerinęs N. Mirotičius vedė „Barcą“ į pergalę ACB lygos ketvirtfinalyje

2023-05-29




Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.


Pasidalinti žinia

Rekvizitai

UAB “Informacinis centras”
Įmonės kodas: 305930633
PVM mokėtojo kodas: LT100014557711
Banko sąskaita: LT897044090102522014

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Copyright © 2023 Kauniečiams kasdienės naujienos