Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Video
  • Renginiai
  • Grupės
  • Apklausos
  • Horoskopai
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Kriminalai
    • Sportas
    • Video
  • Sportas
  • Horoskopai
  • Renginiai
  • Apklausos
  • Grupės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Kauno mokslininkai: pakitusi kalba gali būti pirmasis Parkinsono ligos požymis

  • 2023-01-22
  • kaunieciams.lt
  • Miestas, Mokslas, Sveikata
Dalinkitės

Parkinsono ligos diagnozė yra sukrėtusi ne vieno lietuvio gyvenimą. Kasmet Lietuvoje patvirtinama daugiau nei 1,5 tūkst. naujų susirgimų. Gydymo ši liga neturi, bet anksti pastebėjus simptomus, ją galima kontroliuoti. Kartu su kitais simptomais, progresuojant Parkinsono ligai, keičiasi ir kalba.

Rytis Maskeliunas

Būtent šį aspektą pasitelkė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Rytis Maskeliūnas, kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kolegomis atlikdamas tyrimą, leisiantį atpažinti ankstyvuosius Parkinsono ligos simptomus.

Parkinsono ligą paprastai siejame su motorinės funkcijos praradimu – rankų drebulys, raumenų sustingimas, ar pusiausvyros sutrikimai. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Multimedijos inžinerijos katedros mokslininko R. Maskeliūno, mažėjant motoriniam aktyvumui mažėja ir balso klosčių, diafragmos, plaučių funkcija: „Neretai kalbos pokyčiai atsiranda net ankščiau už motorinės funkcijos sutrikimus, todėl pakitusi kalba gali būti pirmas ligos požymis“.

Pirmasis toks algoritmas lietuvių kalba

LSMU Medicinos fakulteto, Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos profesoriaus Virgilijaus Ulozo teigimu, sergant Parkinsono liga, kalba tampa tylesnė, monotoniška, mažiau išraiškinga, lėtesnė ir fragmentuota, o tai yra labai sunku pastebėti. Ligai progresuojant gali išryškėti užkimimas, mikčiojimas, žodžiai gali būti neaiškiai ištariami, dingsta tarpai tarp atskirų žodžių.

Atsižvelgdama į šiuos simptomus, jungtinė Lietuvos mokslininkų komanda sukūrė sistemą, leisiančią ligą aptikti anksčiau.

„Mes nekuriame pakaitalo įprastam paciento ištyrimui – mūsų programa skirta palengvinti ankstyvą ligos diagnostiką ir gydymo efektyvumui sekti“, – pabrėžia mokslininkas R. Maskeliūnas.

Pasak R. Maskeliūno, Parkinsono ligos ir kalbos pakitimų sąsaja nėra nauja skaitmeninių signalų analizės pasaulyje – ji žinoma ir tyrinėjama nuo septintojo dešimtmečio, tačiau tobulėjant technologijoms atsiranda galimybė iš kalbos išgauti vis daugiau informacijos.

Šio tyrimo metu mokslininkai signalo analizei bei kalbos vertinimui pasitelkė dirbtinį intelektą (DI) – tai leidžia tyrimą atlikti per kelias sekundes, o ne valandas. Taipogi, šis tyrimas išskirtinis – rezultatai pritaikyti lietuvių kalbos specifikai, nes užsienio kalboms sudaryti DI modeliai –netinka.

Ateityje algoritmas taps mobilia programėle

Pasakodamas apie tyrimo eigą LSMU Medicinos fakulteto, Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos lektorius, gydytojas Kipras Pribuišis pabrėžia, jog jis buvo atliekamas tik su pacientais, kuriems jau diagnozuota Parkinsono liga: „Kol kas mūsų programa naudodama kalbos pavyzdį geba atskirti Parkinsono ligos paveiktus asmenis nuo sveikųjų. Taipogi šis algoritmas yra tikslesnis, negu siūlyti prieš tai.“

Garsui nepralaidžioje kabinoje mikrofonu buvo atliekami sveikų ir Parkinsono liga sergančių pacientų kalbos įrašai, o dirbtinio intelekto algoritmas „mokėsi“ atlikti signalų apdorojimą vertindamas šiuos įrašus. Tyrėjai pabrėžia, jog algoritmas nereikalauja galingos aparatūros, todėl ateityje gali būti perkeltas į mobiliąją programėlę.

„Mūsų gauti ir jau publikuoti rezultatai turi labai didelį mokslinį potencialą. Kadangi tai – su žmogaus sveikata susijęs tyrimas, laukia dar ilgas ir sudėtingas darbas, prieš pritaikant jį kasdienėje klinikinėje praktikoje“, – teigia R. Maskeliūnas.

Mokslininko teigimu, tolimesni etapai apima tiriamųjų pacientų kiekio didinimą, nustatymą, ar siūlomas algoritmas yra pranašesnis už alternatyvius ankstyvos ligos diagnostikos metodus. Be to, reikės patikrinti, ar algoritmas gerai veikia ne tik laboratorijoje, bet ir gydytojo kabinete ar pacientui įprastoje aplinkoje, jo namuose.

Plačiau skaitykite publikacijoje: https://doi.org/10.3390/app122211601

KTU informacija

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

Vasario 1 d. startuoja žiemos priėmimas į profesines mokyklas

2023-02-01

KTU profesorius apie įtampą JAV Kongrese: tai gali paveikti pasaulio ekonomiką

2023-02-01

Eurolygos krepšinio turnyre klubai su lietuviais žaidė permainingai

2023-02-01

Atsidarė: pirmoji panevėžiečių pergalė Europos taurės krepšinio turnyre išvykoje

2023-01-31

“Hegelmann FC” futbolo klubas atsisveikino su kapitonu

2023-01-31

Dominavęs Fosteris ištempė „Rytą“ į pirmąją pergalę Čempionų lygos krepšinio turnyro „Top 16“ etape

2023-01-31

Erginas Atamanas išskyrė tris pavojingus žalgiriečius

2023-01-31

Ministras G. Landsbergis Rygoje: Baltijos jūros regione gimsta nauja Europos saugumo architektūra

2023-01-31

Išparduoti visi bilietai į už dviejų mėnesių vyksiantį mačą su Valensijos ekipa

2023-01-31

Pernai metų „Tele2“ rezultatams įtakos turėjo duomenų suvartojimas ir atsigavęs keliavimas

2023-01-31

Kaune apdovanoti 2022-ųjų Lietuvos futbolo geriausieji

2023-01-31

Kol vyks geležinkelio ruožo elektrifikacijos darbai, tarpmiestiniai autobusai važiuos dažniau

2023-01-31

Sunkias traumas patyrusiems pacientams – reabilitacijos galimybės Kauno klinikose

2023-01-31

A. Dulkys: būtina didinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą, kad pacientai nebūtų varinėjami iš kabineto į kabinetą

2023-01-31

Kaune rasti lavonai

2023-01-31
Europos Humanitarinio Universiteto profesorė Rasa Čepaitienė

Aukojimas

2023-01-31

Gražulis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl neteisėto Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen spaudimo Seimo nariui A. Bagdonui

2023-01-31

R. Budbergytės siūlymas: valstybė žmonėms galėtų suteikti mokestinį kreditą

2023-01-31

Vaikų darželis, formuojantis asmenybes

2023-01-31

Antklodės prisitaikančios prie individualių poreikių

2023-01-31

Konstitucinis Teismas imasi teisinio reguliavimo, susijusio su leidimais nešiotis ir laikyti ginklus

2023-01-31

Penktasis „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo naujokas – Prancūzijoje žaidęs puolėjas

2023-01-31

Prezidentas lankėsi parodoje Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui paminėti

2023-01-31

Nepalankios pasaulinės tendencijos pasivijo ir Lietuvos ekonomiką

2023-01-31

Savo klaidas Atėnuose pripažinęs Maksvytis – apie blogą metą žaisti prieš čempionus ir pastabą komandai (VIDEO)

2023-01-31

Tarp įdomiausių KTU saugomų knygų – ir seniausia knyga Kauno bibliotekose

2023-01-31

Lietuvos futbolo teisėjams pristatyti VAR technologijos ypatumai

2023-01-31

Galingai NBA rungtynėse žaidęs D. Sabonis dėl pražangų susitikimo pabaigą stebėjo nuo suoliuko

2023-01-31
Avarijos

Savaitgalį daliai vairuotojų nerūpėjo nei jų pačių, nei kitų saugumas

2023-01-31

Premjerė pasveikino rašytoją Saulių Tomą Kondrotą jubiliejaus proga

2023-01-31




Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.


Pasidalinti žinia

Rekvizitai

UAB “Informacinis centras”
Įmonės kodas: 305930633
PVM mokėtojo kodas: LT100014557711
Banko sąskaita: LT897044090102522014

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Copyright © 2023 Kauniečiams kasdienės naujienos

wpDiscuz