Šiandien Užgavėnės – blynų ir žiemos varymo iš kiemo šventė. Beveik pusė kalbintų kauniečių sakė bent minimaliai pažymintis šią progą ir pasakojo, kokie blynai jiems skaniausi. Taip pat apgailestavo, kad nebeliko trumpam atgijusios persirengėlių tradicijos vaikščioti nuo durų iki durų.
Prekybos miestelyje „Urmas“ sutikti kauniečiai ir miesto svečiai daugiausia įvardijo, kad šventė graži ir įdomi, bet ne kiekvienas atranda laiko ir galimybių ją pažymėti. Daugiausia su Užgavėnių tradicijomis susiduria tie, kurie augina vaikus.
Kaunietis Algirdas sakė, kad žmona jau kelerius metus per Užgavėnes ruošia vaikus į darželį ir mokyklą. Rūpinasi persirengimui skirtais drabužiais, kepa blynus, o prie kaukių gaminimo ir jis pats prisideda.
„Aš ar švenčiu? O ką čia labai švęsi, juk eilinė diena, dirbti reikia. Jei nuo vaikų blynų lieka, tai suvalgau kokį vieną kitą, tokia mano ir šventė. Morę deginti? O kur tu ją deginsi daugiabutyje gyvenandamas“, – šypsojosi vyras.
Garbaus amžiaus pora Jonas ir Adolfina sakė prisimenantys smagias Užgavėnes savo vaikystėje ir labai džiaugėsi, kad apie dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo buvo atgijęs paprotys persirengusiems vaikams vakščioti po namus ir prašyti blynų. Bet liūdėjo, kad dabar to vėl nebeliko.
„Jau mes ne kažin ką prišvest galim, amžius visgi. Vaikams, jaunimui čia turėtų būti. Labai smagu būdavo, kai tie mažiukai užsukdavo, palepindavom, ne tik blynų, bet ir saldainių ar dar ko duodavom. O dabar kelinti metai nebėr jau, negirdėt šventės šurmulio mieste. Tai ir mes būna, pamirštam kuriais metais, net ir tų blynų neišsikepam“, – pasakojo Adolfina.
Kad nebeliko persirengėlių pastebėjo ir jauna mama Agnė.
„Mes ir patys su broliu, persirengę senais tėvų drabužiais, eidavome kaulyti blynų ar kitų skanėstų pas kaimynus. Aš grodavau smuiku, o brolis – armonika. Iš kaimynų gaudavome neblogų saldumynų. Mūsų kieme vykdavo išskirtinė Užgavėnių šventė – degindavom morę. O dabar laikai kitokie, nebesulaukiame vaikų persirengėlių“, – sakė pašnekovė.
Vaikystėje ji labai laukdavo mamos keptų blynų, pagardintų močiutės obuoliene, gaminta su cukinija ir citrina. O dabar blynus keps savo dukrai, kurios darželyje vyks Užgavėnių šventė.
Kaunietis Kęstas pasakojo, kad jam labiausiai įsiminė Žemaitijoje matytos Užgavėnės, kur išlikę labai daug šios šventės papročių: Morės deginimu, Kanapinio ir Lašininio dvikova, persirengėlių vaikštynės.
„Vaikystėje labiausiai patiko močiutės kepami blynai, kuriuos valgydavom su grietine ir uogiene. Prašydavome, kad blynus pakeptų iki kol parustų – tada jie traškesni ir skanesni. Ir dabar tokie labai patinka. Kepdavo ir mielinius blynus, kurie būdavo storesni, purūs. Dabar blynus valgom nebūtinai per Užgavėnes. Tiesą pasakius, dabar jau nelabai ir žymim šią progą. Bet šiemet planuoju užsukti pas pažįstamą kepėją, kuri kepa labai skanius blynus, tai bus kaip ir šventė jau turbūt“, – svarstė pašnekovas.
Beje, kaip mėgiamiausius, pašnekovai minėjo labai skirtingus blynus: nuo tradicinių iki naujoviškų ir atkeliavusių iš kitų kraštų. Tarp tradicinių dažniausiai būdavo įvardijami lietiniai su varške, bananais ar kitokiais vaisiais, o taip pat ir mėsa. Paprasti blyneliai, į kuriuos dėta pieno, kiaušinių arba tik miltai ir vanduo valgomi ne tik su grietine ir uogiene, bet ir su spirgučiais. Populiarūs ir mieliniai bei čirviniai blynai.
O iš užsienietiškų dažniausiai minėti amerikietiški su klevų sirupu ir olandiški. Taip pat ir keletas gana egzotiškų variantų, pavyzdžiui, blynai su krevetėmis arba morkomis.
urmas.net inf.
