Naujasis Lietuvos socialdemokratų (LSDP) vadas Robertas Kaunas teigia, kad ne vien pavardė įtikins kauniečius juo pasitikėti.
Jūs nutarėte vadovauti Kauno socialdemokratams todėl, kad esate Kaunas? Laimėjote pavarde?
Ne, tai nebuvo pagrindinė priežastis. Atėjo patirtis, atėjo noras, o iš partijos, iš skyriaus atėjo pasitikėjimas. Turbūt visi šitie faktoriai įtakojo, kad mane išrinko pirmininku.
Sakykite, o kodėl taip nenutiko prieš savivaldos rinkimus? Su tokia pavarde kaip Kaunas, man atrodo, būtų daugiau šansų net ir Visvaldą Matijošaitį nugalėti?
Šiaip siūlymas buvo.Iš skyriaus narių pasitikėjimas buvo, bet žiūrint rimtai, ne vien pavardė laimi rinkimuose. Pavardė suteikia arba pliusą, arba minusą. Mano atveju, Kauno pavardė Kaune,žinoma, yra pliusas, bet rinkėjai ne pavardę renka. Rinkėjai renka žmogų, asmenybę, o mano žinomumas dar mažokas. Patirties darbo savivaldybėje taip pat trūksta. Tad tiesiog patirties klausimas ir nulėmė, kad aš šį kartą atsisakiau būti socialdemokratų partijoskandidatu į Kauno merus. Dabar esu Kauno miesto tarybos narys, semsiuosi patirties ir matysim, kaip ateitis susiklostys.
Palikime pavardę. Kadangi pirmininkas esate, tai reiškia potencialus kandidatas į merus. Tai visgi, kas jūsų nuomone lemia dabartinio mero populiarumą kurio niekas negali įveikti? Šiuo metu Kaune yra dvi partijos. Yra konservatoriai, kurie ilgą laiką dominavo ir dabartinis meras, kuris pažadėjo nuo jų „išvalyt“ miestą. Ir jis sakosi išvalęs. Ir yra „Vieningas Kaunas“. Ir dabar prie ko čia socialdemokratai, juk jiems niekada šiame mieste nesisekė?
Na socialdemokratų partijos narys aš esu 9 ar 10 metų. Ne naujai įstojęs ir ne būtent prieš rinkimus. Pažiūros lemia tai, kad socialdemokratinės vertybės man yra artimiausios. Kiek teko bendrauti su kauniečiais, panašu, kad jiems taip pat ne svetimos. Ypač dabar, kai mieste juntamas bendradarbiavimo trūkumas. <…> Kaip partija, mes atsinaujinome, turime naujų jaunų asmenybių, todėl tai, kad grįžome į savivaldą yra ne atsitiktinumas, o kryptingo darbo vaisiai.
Dėl dabartinio mero, manau viskas gan paprasta. Iki V. Matijošaičio miestas stagnavo.Tikrai buvo momentų kai lygino mus su kolonėle tarp sostinės ir pajūrio. Dabar to nebėra. Reikia pripažinti, kad meras yra ūkiškas žmogus. Taip pat reikia pripažinti, kadjis supranta, kad tvarkant matomiausias vietas pirmiausia [miesto centrą], yra didžiausia reklama. Ir tai,turbūt, miestiečiams imponuoja ir veikia.
Bet populiarumas mažėja. Po rinkimų „Vieningo Kauno“ liko 26 vietoje 33 narių taryboje. Žmonėms neužtenka vien tiktai asfalto. Žmonėms reikia ir ryšio, ir bendravimo, ir atsižvelgimo į bendruomenių poreikius. Miestiečiai dar pasitikėjo „Vieningo Kauno“ darbu, bet pasiuntė signalą. <…> Nes bendruomenėms trūksta dėmesio, trūksta vieningumo, bendravimo. Tai yra socialdemokratų vertybės.
Žiniasklaida vis platina informaciją, kad meras turės naujų problemų dėl privatizuoto dvaro, kur nugriovė statinius, užgrobtų neva sklypų ir panašiai. Tų skandalų vienokių ar kitokių V. Matijošaičio atžvilgiu buvo daug. Tačiau jie visi nuplaukdavo kaip nuo žąsies vanduo. Jūs manote šį kartą kas nors bus kitaip?
Sunku kažkaip kol kas vertinti. Šiuo atveju [dėl dvaro]jau yra teismo sprendimas, įvardinimas, kad konkrečiai taip pažeidinėjami teisės aktai. Iki tol buvo tiktai moraliniai pastebėjimai, kad galbūt nesąžininga, ne visiškai gerai. Šiaip keista, kad kauniečiai atleidžia merui visus paslydimus vardan naujo pėsčiųjų takelio, tarsi infrastruktūros plėtra ir tvarkymasis mieste būtų kažkoks stebuklas. Pasižiūrėjus į Kauno rajoną, Marijampolę, Jonavą ar kokį kitą miestą netoliese, pamatysime, kad ir ten merai tvarkosi, tiesia dviračių takus, dirba. Ar šį kartą į dvaro statinių griovimus, Tapino akcijas ir buvusių administracijos direktorių liudijimus kauniečiai kitaip reaguos? Pamatysim.
Jūs jaučiate miestiečių nuotaikas? Na, kad sakykim taip, viskas gerai, Meras gal ir geras, bet jis gal jau išsisėmė ar dar kažkaip? Ar esama tokių pažiūrų? Ar jomis alsuoja Laisvės alėja, Aleksoto kalnas ar Šilainiai ir panašiai?
Šiaip tokių pamąstymų yra. Aš ir sostinėje girdėjau, kai buvo dar [meru] Zuokas, įvairius gandus, na ten – ir sau, bet ir miestui. Dabar tą patį išgirdau Kaune iš kauniečių. Tai nėragerai. To neturėtume toleruoti. Aš galvoju, kad nebuvo labai rimtos, tikrai labai rimtos atsvaros ir pasirinkimo rinkimuose, tačiau ne iš vieno kauniečio sulaukiau žinutės, kad kaip partiją renkasi ne „Vieningas Kaunas“, bet kaip merą – V. Matijošaitį. <…> Tai jau rodo, kad takoskyra atsiranda.
Artūras Zuokas, kurį jūs paminėjote, yra išsakęs dipolio idėją, Vilnius – Kaunas. Yra gi žmonių, dirbančių Vilniuje ir gyvenančių Kaune, ir atvirkščiai, bei važinėjančių kasdien pirmyn atgal. Kaip jūs į tai žiūrite? Kaip tas pasakymas, kad Kaunas degalinė link jūros?
Manau ta priešprieša jau yra istorija. Čia nebent patys miestiečiai pajuokaudami vieni kitus pašiepia, bet jau ne piktai, o juoko forma. Tikrai daug vilniečių, kurie važiuoja į Kauną dirbti ir atvirkščiai, kauniečių, kurie važiuoja į Vilnių. Pati dipolio idėja gal ir nėra bloga, bet iki galo neapsvarstyta. Klausimas, kokios būtų naudos, kokie minusai? Mes turime magistralę, kuri kemšasi nuo automobilių srauto, tačiaualternatyva – traukinys – važiuoja apie pusantros valandos. Jeigu tarkim atsirastų reali dvimiesčio idėja,ar ji padėtų spręsti susisiekimo klausimus? Čia yra diskusija. Aš nesakyčiau kategoriškai ne, bet reikia žiūrėti, kokie yra pliusai ir minusai.
Keliamas klausimas, kodėl į Lietuvą atvažiuoja mažiau turistų ir vyksta mažiau renginių negu Rygoje pavyzdžiui. Ar dėl to, kad į Lietuvą yra atskristi sudėtinga, patekti sudėtinga? Ir tas Vilniaus oro uostas yra ne kažin koks, buvo planas statyti jį Kaišiadoryse gigantišką oro uostą, nutarta, kad vis dėlto plėsime Kauną?
Be abejo, jeigu investicijos ir pagrindinis Lietuvos oro uostas būtų Kaune, ne Vilniuje, faktas, kad Kaunui, kaip miestui,ir visam mūsų regionui nuo to tik geriau. Šiaip net nežinau ar Vilnius nukentėtų, kadangi visi turistai norėtų pamatyti ir sostinę. Čia viskas kaip ir tvarkoje. Ar oro uostas galėtų būti kažkur per vidurį, tarp tų miestų? Reikėtų vertinti ekonominius aspektus, daryti analizes ir turėti valią tam.
Ar iš tiesų savivalda Lietuvoje yra savivalda? Ar nereikėtų peržiūrėti ir Biudžeto sandaros įstatymo ir apskritai perkrauti valstybę, keisti Vietos savivaldos įstatymą kad kažkaip kitaip būtų formuojamas tas pats biudžetas savivaldybės? Nes dabar viskas sukrenta į bendrą katilą ir tas kas turi geresnį priėjimą prie premjero, vyriausybės, tas gauna didesnį gabaliuką. Ar nereikėtų viso šito pertvarkyti? Ar jūs matote tą problemą?
Kaip čia pasakius… Pirmiausia galbūt reikėtų tikslinti savivaldos įstatymą, kad mažintume landas ir galimybes korupcijai plėtotis. Tapino akcija rodo, kad turime didelių spragų ir nepagrįstų lūkesčių, kad žmonės dirbs nemokamai. Rezultatai rodo, kad nei milijonieriai, nei pensininkai nemokamai nedirba. Kaip sakoma, pigi valdžia brangiai kainuoja. Vat ir turime dabar situaciją, kai savivalda net Vyriausybę verčią, išankstiniais Seimo rinkimais grasinama. Kanceliarinės, benzinas nėra užmokestis už darbą, kaip dabar, panašu, buvo traktuota.
Atsakant į jūsų klausimą, didesnio biudžeto nori visi. Kadangi iki dabartinio mero biudžetas buvo gerokai mažesnis, Kaunas stagnavo. <…> Kuo didesnį biudžetą miestas turi, tuo miestiečiai turi galimybes gauti geresnę paslaugą, didesnę gerovę, naujesnę ar platesnę gatvę ir t. t. Ar finansavimą galima kažkaip padalinti lygiau, gražiau – nežinau, galbūt. Reikėtų svarstyti, modeliuoti situacijas. Ar aš norėčiau, kad Kauno miesto biudžetas būtų dar didesnis? Taip, faktas, kad norėčiau. Ar būtų teisinga biudžetą skirstyti ne pagal myliunemyliu, noriu nenoriu schemą?Taip, būtų teisinga.
Padiskutuokime. Štai koks nors miestelis sugalvojo, kad nori kokio nors stadiono ar maniežo. Ir miestelėnai, kurie nori stadiono arba maniežo sutaria su savivalda. Ši pasako taip– bus rinkliava ir kreipiamės ten į aukštesnį lygį, pavadinkime Apskritį (kad tokios nėra, – žinoma). Apskritis atsako, kad gali kažkiek ir klausimas centrui. Nacionalinis lygis sako:na,jeigu toks noras yra, visi prisimetė, tada mes padėsim, pridedam dar tiek. Jūs į tokį modelį kaip žiūrėtumėte?
Slidus reikalas. <…> Kiekvienas miestelis gali norėti turėti po stadioną, krepšinio areną ar dar kažkokį tai kompleksą. Ar tai yra ekonomiškai pagrįsta? Va kur yra klausimas. Jeigu yranauda miestui, regionui, aš manau ir dabar finansavimai yra skiriami. Aš bent jau tikiuosi, kad nėra specialiai kažkam kažkur kažko neduodama. Faktas, kad valstybė turi daugiau norų nei galimybių. Kaip ir kiekviena savivaldybė. Viskas priklausyti turėtų ne vien tik nuo noro, bet ir būti ekonominis pagrindimas. Galų gale naujus objektu reikia ir išlaikyti, ne tik pastatyti.
Ir jie sutinka netgi „susimesti“?
Ir jeigu jie sutinka „susimesti“,tai yra iš tikrųjų stiprus argumentas tai pačiai Vyriausybei, kad verta prisidėti, nes žmonės patys mato tame naudą. Reiktų vėl gi pasveri, kad ne vien tiktai norai lemtų. Turi būti racionalus, normalus suplanavimas. Ir jeigu daroma investicija, ji daroma su tam tikru atsiperkamumu.
Kai žaidžia Rytas ir „Žalgiris”, ir kai „Žalgiris” pralaimi Rytui, jūs labai pykstate? Mėtote taburetę į lubas ar ne?
(Juokiasi) Kaip sakyti… Jeigu esu vienas, gal koks ir necenzūrinis žodis išsprūsta. Bet šiaip taburečių nemėtau, nėra didelio nusivylimo, nes galiausiai Žalgiris vis tiek tampa čempionais.(Juokiasi) Nuo mažų dienų Žalgiris yra mylima komanda. <…> Jeigu taip atvirai ir nuoširdžiai pasakant, aš sergu už vieną Lietuvos komandą. Kai žaidžiama tarptautiniuose turnyruose, aš neperlipu per save ir nepalaikau ne „Žalgirio“, bet rungtynes, jei tik galiu, stebiu.
