2021 10 14
Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023-2027 metais finansuoti bus skirti daugiau negu 4 milijardai eurų, o 1 iš 4 eurų, o tai yra apie milijardą, ūkininkai gaus už pastangas ūkininkauti tvariau, palankiau aplinkai – labiau nei iki šiol saugoti dirvožemį, vandenį, augalus bei gyvūnus, kurti tradicinį kraštovaizdį ir mažinti taršą.
Žemės ūkio ministerija socialiniams partneriams bei ūkininkams pristatė ekoschemų modelį, pagal kurį ūkininkai, savanoriškai labiau prisidėdami prie aplinkosaugos, gaus papildomų išmokų.
„Europos Sąjungos išmokos Lietuvai didėja, tačiau gaudamos finansavimą visos šalys privalo laikytis vienodų sąlygų – ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų ir 35 proc. kaimo plėtros lėšų skirti tvariam ūkininkavimui, aplinkos tausojimui.
Viešosios lėšos bus skirtos visuomenės gerovei – vanduo bus švaresnis, oro kokybė – geresnė, kraštovaizdis – margesnis, patrauklesnis akiai, o maistas – sveikesnis, užaugintas naudojant mažiau trąšų ir pesticidų. Kartu bus saugomas dirvožemis – pagrindinis ūkininkų darbo įrankis ir pajamų šaltinis.
Savo ruožtu radome sprendimą, kad ūkininkams naujus reikalavimus pasiekti būtų kuo lengviau, atsižvelgiame į ūkių specifiką bei galimybes“,– teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ekoschemos – kas tai?
Pristatydama ekoschemų modelį, Žemės ūkio ministerija sieks gerinti vandens kokybę, saugoti dirvožemį, atkurti kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, švelninti poveikį klimato kaitai, rūpintis gyvūnų gerove.
Šiuo metu ūkininkai privalo laikytis tam tikrų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, kad gautų išmokas. Ekoschemos reiškia, kad ūkininkai, viršiję bazinius aplinkosaugos reikalavimus, už šias papildomas pastangas ūkininkauti tvariau gaus balų ir atitinkamai papildomų išmokų už deklaruojamus hektarus, kuriuose tokia veikla vykdoma.
Pavyzdžiui, išmokas už ekoschemas galima gauti, jeigu soduose ir uogynuose ūkininkas nenaudoja glifosatų, vaisiams ir daržovėms naudoja griežtai ribotą pesticidų kiekį ir laikosi tręšimo plano.
Išmokos būtų skiriamos už tai, kad ariami durpžemiai paverčiami pievomis, tvarkomos šlapynės.
Pagrindinis dėmesys skiriamas veikloms ariamoje žemėje, kadangi šios veiklos turi didžiausią poveikį vandens ir dirvožemio ekosistemoms bei yra svarbios ūkinei – ekonominei veiklai.
Šioms veikloms sukurta kompleksinė ekoschema, pagal kurią išmokas norintis gauti ūkininkas privalėtų pasirinkti kelias priemones, saugančias ir vandenį, ir kraštovaizdį, ir bioįvairovę. Taip ūkininkai skatinami naudoti tarpinius pasėlius, puoselėti kraštovaizdį, laukuose ir prie vandens telkinių sėti augalų juostas, saugoti migruojančius paukščius.
Socialiniams partneriams ir ūkininkams ekoschemas kartu su Aplinkos ministerija pristačiusi Žemės ūkio ministerija tikisi dalykiškų diskusijų. Ekoschemų modelis bus patvirtintas ir Europos Komisijai pateiktas derinti dar šiemet.
