Matuko reforma. Visose medijose analizė, kodėl atsitiko nelaimė. Atjauta ir užuojauta. Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma. Nevykusi, ypač pačios reformos įgyvendinimas ir vėlesnis smurto artimoje aplinkoje reguliavimas. Bet sujudimas – didžiulis: žinoma, iš dalies stengiantis įdiegti lietuviškąjį Barnevernet, bet dalyje – labai nuoširdus.
Vaiko žūtis daugiabutyje. Atvyksta VRM tarnybos. Atplėšia mamą nuo septynmečio. Berniukas paliekamas prispaustas gretimo buto sienos degančiame bute. Po paros ištraukiamas lavonėlis. Jokios rimtesnės reakcijos medijose, kodėl vaikas atplėštas nuo mamos ir neišgelbėtas. Keli informaciniai sakiniai. Suprantu, kad VRM turi didžiulius viešinimo biudžetus, galinčius nuslopinti net ir skandalą… Visgi, čia – gyvybė. Ir dar – vaiko, kurio mama pasitikėjo Lietuvos gelbėjimo tarnybomis.
Jokios rimtesnės valdžios reakcijos. Prezidentas jau trečią savaitę barasi dėl ambasadoriaus Lenkijoje. Premjerė, regisi, apskritai nežino, kas nutiko. O vidaus reikalų ministrė, dviejų vaikų mama, šaltu veidu „atsišaudo” pagal jos pačios nustatytas instrukcijas – pradėsime tyrimą, pareigūnai atliko viską, ką galėjo ir t.t. Savivalda nesutaria su centrine valdžia, kas turi pasirūpinti tais, kurie neteko būsto – postringauja radijuje ir televizijose. Ir tik FB „burbuluose” sujudimas – renkamos lėšos Mamai ir bendrapiliečiams, likusiems be būsto.
Valdžioje nebeliko atjautos, įsipareigojimo ir atsakomybės. Politinių lyderių vietas užėmė baikštūs biurokratai, kurių vienintelė funkcija – tvirtinti instrukcijas ir mėgautis savimi prieš kameras. Į akis žiūrėti nebemoka, nebent įžūliai meluojant.
Įdiegus privalomus algoritmus išnyko ir Didvyriai.
Ignas Vėgėlė viešai pareiškė, kad nori būti prezidentu.