Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Finansai
  • Kriminalai
  • Gyvenimas
  • Sportas
  • Video
  • Apklausos
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Finansai
    • Kriminalai
    • Gyvenimas
    • Sportas
    • Video
    • Apklausos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Gyvūnų gerovės fanatikai stumia kailių fermų Lietuvoje draudimą 

  • 2023-06-05
  • Tomas Čyvas
  • Lietuva, Politika, Redakcija, Verslas

Rytoj, antradienį, Seimo plenariniame posėdyje numatytas įstatymo projekto, kuriuo siekiama Lietuvoje uždrausti gyvūnus auginti ir žudyti tik dėl naudos iš jų kailio, svarstymas. Seimo nariams po svarstymo pritarus projektui, jo priėmimas vyks rudenį.

„Kailių fermų draudimo kelias įstatymo leidybos procese buvo sunkus ir ilgas. Įsiklausyta tiek į visuomenės lūkesčius, tiek į kailine žvėrininkyste užsiimančių ūkininkų nuogąstavimus. Pasiūlytas naujas kompensacijos mechanizmas. Esame pasiruošę tapti 20-ąja šalimi Europoje, uždraudusia šią verslo šaką“, – teigia įstatymo projekto iniciatorė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Veiklą siūloma uždrausti jau nuo 2027 m.

Įstatymo projektu kailių fermų veiklą siūloma uždrausti nuo 2027 m., tačiau kompensacijas mokėti jau nuo 2024 m.

„Kuo anksčiau ūkininkas sustabdys savo veiklą, tuo didesnės kompensacijos jo laukia. Tie, kurie pasitrauks 2024 m., gaus 3 eurus už laikytą žvėrelį, 2025 m. – 2, o 2026 – 1 eurą už žvėrelį“, – sako A. Gedvilienė.

Į kompensacijas siūloma įtraukti ir darbuotojų išeitines išmokas bei kompensuoti statinių ir įrenginių, tinkančių tik kailinės žvėrininkystės veiklai vykdyti, sunaikinimą, taip pat atliekų sutvarkymą ir išvežimą.

„Prašymą visa tai kompensuoti išgirdome iš pačių ūkininkų, atliepėme šiuos norus“, – komentuoja įstatymo projekto iniciatorė.

Siekiant apsisaugoti nuo galimų bandymų pasipelnyti, kompensacijos būtų išmokamos tik ūkininkams, grąžinusiems lengvatines paskolas pagal skatinamųjų finansinių priemonių „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemas. O nuo 2024 m. sausio 1 d. parama iš nacionalinių ar Europos Sąjungos lėšų kailių fermų veiklai vykdantiems ūkio subjektams nebebūtų teikiama.

Balsavimas bus įtemptas

„Seime nuotaikos įvairios, tačiau matosi, kad tarp stipriai palaikančiųjų šį projektą – visų frakcijų nariai. Daugumai aišku, kad šį sprendimą Lietuva anksčiau ar vėliau privalės priimti. Negalime likti paskutiniąja šalimi Europoje, kur gyvūnus masiškai žudyti dėl puošmenos yra legalu. Pastarosiomis savaitėmis visuomenė ypatingai garsiai išsakė savo lūkesčius. Viliuosi, kad rytoj Seimo nariai juos atlieps“, – teigia A. Gedvilienė.

Seimo nariams po svarstymo pritarus kailių fermų draudimui, bus notifikuota Europos Komisija, procesas truks 3 mėnesius. Jei Komisija pastabų neturės, įstatymo projektas keliaus atgal į Seimą priėmimui.

Laisvės partija už

Laisvės partijos, palaikančios bemaž visus siūlomus draudimus (išimtis – narkotikų liberalizavimas) frakcija anksčiau pareiškė pritarianti ir šiai iniciatyvai.

„Visa frakcija vieningai ketina palaikyti siūlymą uždrausti kailinių žvėrelių fermas. Manome, kad Lietuvai pats metas prisijungti prie kitų gyvūnų gerove besirūpinančių valstybių ir nebeauginti gyvūnų dėl kailių, t. y. prabangos“, – teigia Seimo narys V. Mitalas.

„Gyvūnų veisimas ir žudymas dėl kailio yra laikomas neetišku daugelyje Europos valstybių, tai neigiamai veikia aplinką, kelia grėsmę žmonių sveikatai, tačiau šiandieniniame – karo Ukrainoje – kontekste, šis klausimas įgauna dar ir politinį dėmenį, nes pagrindiniai Europoje veisiamų gyvūnų kailių supirkėjai yra Lietuvai nedraugiškos valstybės, tokios kaip Kinija ir Rusija. Taigi, privalome išspręsti šį klausimą visiems laikams“, – tikina Laisvės frakcijos narė ir įstatymo iniciatorė Monika Ošmianskienė.

„Visas pasaulis eina gyvūnų naudojimo kailiui atsisakymo link. Akivaizdu, kad ateities šiam verslui nėra ir Lietuvoje – daugiau nei 80 procentų šalies gyventojų mano, kad gyvūnus žudyti dėl jų kailių yra nepriimtina. Atėjo laikas atsisakyti žiauraus ir nereikalingo gyvūnų išnaudojimo“, – sako frakcijos narė Ieva Pakarklytė.

Seimas 78 balsais pritarė kailinių žvėrelių fermų draudimo projektui pateikimo stadijoje dar 2021 m. lapkričio 23 d. Tačiau vėliau projektas užstrigo Žemės ūkio ministerijoje, kurioje buvo rengiama šio projekto išvada, vėliau pateikta Vyriausybei.

Tik šių metų kovą Vyriausybė pritarė ŽŪM parengtam nutarimo projektui, kuriuo siūloma, kad Seimo narių teikiamas įstatymas, nuo 2026-ųjų draudžiantis auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl kailio, įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o šia veikla užsiimančiam verslui būtų skiriamos kompensacijos.

Draudimas neapgalvotas?

Žvėrelių augintojų asociacija, kurios atstovai rytoj – Birželio 6 d. rengia spaudos konferenciją dar prieš projekto svarstymą (8 val. 30 min.), teigia, kad draudimas stumiamas neapskaičiavus realių kaštų, neužtikrinus privačios nuosavybės ir darbo vietų apsaugos

Jie pateikia tokius argumentus:

„Šiuo metu Lietuvoje auginama apie 1 mln kanadinių audinių ir kelios dešimtys tūkstančių šinšilų. Ūkiuose laikomos kanadinės nėra laukiniai gyvūnai. Tai įvairių spalvų veislės, išvestos per daugiau nei šimtą metų žvėrelių fermose vykusią selekciją. Ūkiniai žvėreliai yra bemaž tris – keturis kartus didesni už savo laukinius protėvius, jų kailis neatsparus vandeniui, pagal elgseną selekcijos metu per kartas atrinkti ramūs, smalsūs ir neagresyvūs gyvūnai, kurie nejaučia streso uždaroje erdvėje.

Lietuvoje veikia apie 100 kanadinių audinių ūkių, nuo nedidelių šeimos ūkių iki dešimtis tūkstančių talpinančių fermų. Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių ūkininkų skaičiavimu vienas tūkstantis veislinės bandos patelių užtikrina darbo vietą vienam ūkio darbuotojui ir dar dvi darbo vietas pagalbiniams darbams: pašarų gamybai ir fermos infrastruktūros priežiūrai.

Lietuva dėl tinkamo klimato ir specialistų kompetencijos pastaraisiais metai pripažinta viena iš lyderiaujančių pasaulyje audinių kailių eksportuotojų kiekio ir kokybės prasme. Rinkos pakilimo metais mūsų šalyje užauginama apie 5 proc. Europos ir 2,5 proc. pasaulio audinių kailių produkcijos. Tai atneša nuo 50 iki 100 mln eksporto eurų pajamų priklausomai

Kailio kaina priklauso tik nuo kailio kokybės, o kokybė – nuo tinkamos gyvūnų priežiūros ir gyvūnų gerovės užtikrinimo. Todėl žvėrelių fermoms taikomi ne tik valstybės ir ES nustatyti gyvūnų gerovės teisiniai reikalavimai, bet ir griežtos mokslu pagrįstos savireguliacijos sistemos WelFur. Pastarosios standartų neatitikimas reiškia, kad ūkininkas negalės parduoti savo kailio aukcione, t.y. yra atribojamas nuo rinkos ir pajamų.

Aplinkosauginiu požiūriu kailis ilgai dėvimas, persiuvamas ir galiausiai natūraliai žemėje suyrantis pluoštas. Audinių auginimui vien Lietuvoje sušeriama apie 55 tūkst. t gyvūninės kilmės atliekų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių, kurias tektų utilizuoti. Utilizavimas kainuotų nuo 7 iki 12 mln eurų per metus, ir tai padeda šiek tiek atpiginti mėsos produkciją. Audinių mėšlas iškratomas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra galvijų mėšle.”

Gyvūnų gerovė

Pirmiausia, pažymi projekto priešininkai, paminėtina, kad sergančio, sužalojimus patyrusio gyvūno kailis yra praktiškai bevertis, o gyvūno auginimas, šėrimas brangiai kainuoja, todėl gyvūnais nesirūpinantys ūkininkai paprasčiausiai negautų pajamų ir bankrutotų.

Antra, kailinių žvėrelių gerovė yra griežčiausiai reglamentuojama žemės ūkio šaka Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Be to, nuo 2019 m. visi Lietuvos ir Europos ūkiai tikrinami pagal WelFur gyvūnų gerovės vertinimo sistemą. Ji apima gyvūnų sveikatos, elgsenos, mitybos, laikymo sąlygų, santykio su fermos darbuotojais – iš viso 22 vertinimo kriterijus. Nei vienas ūkis Europoje, neturintis WELFUR sertifikato, negali prekiauti kailiais aukcionuose, t.y. negali dirbti.

Europos Komisija WELFUR pripažino kaip vieną iš pažangiausių savireguliacijos sistemų ir įtraukė į oficialias teisės aktų bazes. https://www.eesc.europa.eu/en/policies/policyareas/enterprise/database-self-and-co-regulation-initiatives/146

Ūkiuose laikomos kanadinės audinės yra domestikuotos, jų natūralūs poreikiai – turėti lizdą, poruotis, auginti jauniklius yra maksimaliai patenkinami, labiau nei kitų ūkinių gyvūnų. Žvėreliai saugomi nuo ligų, sužalojimų ir streso, antraip nebūtų įmanoma tikėtis kokybiško kailio. Traumas patiria vienas iš tūkstančio žvėrelių, o netektys nuo atjunkymo iki išauginimo neviršija 1-2 proc. Jeigu žvėrelio neįmanoma pagydyti, jis eutanazuojamas.

Gyvūnų migdymas atliekamas naudojant CO2 (anglies dvideginio) dujas, nekeliant papildomo streso transportuojant ir be fizinio žvėrelių žalojimo. Šis metodas veterinarijos specialistų pripažintas humaniškiausiu lyginant su kitais gyvulininkystės sektoriais.

Aplinkosauga

Kailių pramonė yra vienas iš retų realiai veikiančių žiedinės ekonomikos pavyzdžių. Pirmiausia, Lietuvoje žvėrelių šėrimui sunaudojama 55 tūkst. t gyvūninės kilmės atliekų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių, kurias tektų utilizuoti. Už jas mėsos ir žuvies perdirbėjams yra mokama, kitu atveju jiems tektų mokėti už utilizaciją, todėl brangtų maisto produktai. Gautas audinių mėšlas iškratomas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra galvijų mėšle, tad sumažinama tarša gaminant ir naudojant chemines trąšas. Iš kailinių gyvūnų liekanų išgaunamos biodujos. Apie 70 proc. žvėrelių fermų C02 pėdsako yra sąlygotas daugiausia vištininkystės sektoriaus, nes pašarams naudojama didelė dalis  vištienos atliekų.

Kailis yra ekologiška medžiaga, priešingai nei poliesteris, ji suyra be pasekmių kaip kompostas kaip ir kiti natūralūs pluoštai: vilna, šilkas, linas, medvilnė. Kailiniai kaip drabužis gali būti dėvimi kelis dešimtmečius, persiuvami, perduodami iš kartos į kartą. Jokių gamybos atraižų nelieka – jos pritaikomos aksesuarų gamybai. Kailio apdirbimui naudojamos pjuvenos, alūno mineralas ir natūralūs aliejai.

Vienas iš paplitusių mitų yra dėl neva žvėrelių fermų skleidžiamo kvapo. Dažniausiai ūkininkai patys ir gyvena šalia savo fermų. Visoje šalyje rasime apie dešimtį žmonių, kurie skundžiasi žvėrelių fermų kvapais. Ko gero, žymiausias atvejis yra iš Kauno raj., kur vienas verslininkas pastatė kaimo turizmo sodybą šalimais kelis dešimtmečius veikiančio ūkio. Fermose apsilankę žurnalistai, valdžios atstovai dažniausiai nustemba, kad jokio smarkaus kvapo neužuodžia. Kvapas jaučiamas po kelias dienas per metus, kuomet audinių mėšlas vežamas ir kratomas laukuose. Žinoma istorija, kuomet Jonavos raj. gyventojai skundėsi blogais kvapais, kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, skleidė ne ferma, o netoliese įrengti nuotekų valymo įrenginiai.

Ir galiausiai. Žvėrelių fermoms, kaip ir kituose gyvulininkystės sektoriuose galioja valstybės nustatyti standartai, už kurių nesilaikymą baudžiama.

Kailininkystės sektoriaus ekonominė reikšmė

Lietuvoje kailinių žvėrelių augintojų eksporto apyvarta svyruoja  nuo 50 – 60 mln eurų iki 100 mln priklausomai nuo situacijos rinkoje. Kainų ir paklausos svyravimai kailių rinkoje yra įprasti kaip ir kitose: nekilnojamojo turto, žaliavų, informacinių technologijų.

2018 m. kailių eksportas sudarė net 8,8 % viso Lietuvos žemės ūkio sektoriaus eksporto, nors kainos tuo metu buvo itin žemos (VšĮ Versli Lietuva, Lietuvos prekių eksportas 2018 m. apžvalga).

Pagal pajamas, gaunamas iš vieno hektaro, žvėrininkystė yra viena iš pelningiausių žemės ūkio sričių. Kailininkystė nėra subsidijuojama, jai neskiriama tiesioginių išmokų.

Tai paaiškina ir spartų šio sektoriaus augimą ir vystymąsi pastaraisiais dešimtmečiais. 1990 m. Lietuvoje veikė 11 kailių fermų, šiuo metu jų skaičius siekia apie 100, o kasmet užauginamų audinių skaičius per penkiolika metų išaugo dešimteriopai (nuo 200 tūkst. iki beveik 2 mln 2016 m., 2022 m. siekė apie 1 mln). Lietuvoje išauginamų kailių kokybė laikoma viena iš geriausių Europoje.

Kadangi visa prekyba vyksta per aukcionus, visos pajamos apskaitomos ir nėra vietos šešėliui. Aukcionuose kailio kaina priklauso nuo jo kokybės, o ne nuo ūkio stambumo, todėl čia nėra jokios diskriminacijos: tiek stambių, tiek šeimos ūkių produkcija vertinama vienodai.

2000 – 2019 m. į kailinių žvėrelių fermas, kurios yra vienos iš moderniausių Europoje, investuota apie 100 mln. eurų.  Per metus investicijos į žvėrelių fermas gali siekti 6 mln eurų. Už žaliavą audinių pašarui mėsos ir žuvies perdirbėjams sumokama apie 7 – 12 mln eurų kasmet. Tai leidžia šiek tiek atpiginti jų produkciją.

Darbo vietos

Vien dirbančių žvėrelių fermose ir ruošiančių jiems pašarus žmonių Lietuvoje yra per tūkstantį.

Jie darbuojasi šeimos ūkiuose arba didesnėse fermose, kuriose samdomi darbuotojai. Visos fermos veikia atokiau nuo didžiųjų miestų ir paprastai tai būna vienintelis arba vienas iš svarbiausių kaimo, seniūnijos darbdavių. Kaip žinia, pajamų centrų kaimo vietovėse nėra didelio pasirinkimo.

Nemaža dalis fermos darbininkų turi vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą. Atskira tema – į Lietuvą grįžę emigrantai, Danijoje, Švedijoje ar Norvegijoje išmokę kailininkystės. Tokių rasite praktiškai visuose ūkiuose. Dar keli tūkstančiai žmonių dirba susijusiuose sektoriuose, be kurių neįsivaizduojamas šakos funkcionavimas – kailio apdirbimas, prekyba, transporto paslaugos, fermų įrangos gamyba, statybos ir remonto darbai.

Vidutinis atlyginimas fermose viršija šalies vidurkį, arba bent jau vidutinį regiono darbo užmokestį.

Kas antrame ūkyje įdarbinti socialiai pažeidžiami žmonės.

Lietuvoje veikia kelios kailių išdirbimo įmonės, jų tarpe viena iš garsiausių pasaulyje prancūzų įmonė Cipel Baltika.

Kailinių žvėrelių laikymo draudimas kitose šalyse

Dauguma šalių, kuriose uždrausta laikyti kailinius žvėrelius turėjo labai mažą kailininkystės sektorių, o kai kuriose išvis nebuvo nė vienos fermos. Danijoje draudimas auginti audines buvo laikinas, jis galiojo nuo 2020 m. rugsėjo iki 2022 m. pabaigos. Nepaisant to, ūkininkams skirta apie 3 mlrd kronų (daugiau 403 mln eurų) kompensacijų, o nuo šių metų pradžios kai kurios fermos pradeda atnaujinti veiklą.

Vienintelė išimtis – Nyderlandai. Tačiau šioje šalyje situacija unikali. Jos plotas itin mažas, o gyvulininkystės sektorius didžiulis. Galiausiai susidurta su problema, kad nebėra kur dėti gyvūnų mėšlo ir strategiškai nuspręsta mažinti auginamų ūkinių gyvūnų skaičių.  Visa informacija – lentelėje žemiau.

Lentelė: Šalys, kuriose kailinių gyvūnų auginimas uždraustas (Žvėrelių augintojų asociacijos duomenys)

Šalis Nuspręsta uždrausti žvėrelių fermas Draudimas įsigaliojo (įsigalios) Situacija draudimo metu
Lietuva     Apie 100 fermų, apie 1 mln audinių
Latvija   2028 Vyksta teismo procesas
Jungtinė karalystė 2000 2003 13 fermų, 65 000 kailių per metus
Austria 2004[1] 2004 0 fermų
Vokietija 1998 1999 1 ferma, 4500 gyvūnų
Kroatija 2007 2017 Keletas mažų šinšilų fermų
Bosnia ir Herzegovina 2009 2028[2] Keletas mažų šinšilų fermų
Serbija 2009 2019 Keletas mažų šinšilų fermų
Nyderlandai 2012 2024 170 audinių fermų, 5 000 000 kailių
Slovėnija 2013 2015 Viena maža šinšilų ferma
Makedonija 2014 2014 Fermų nebuvo
Belgija (Valonija) 2015 2015 Fermų nebuvo
Briuselis (Belgija) 2016 2016 Fermų nebuvo
Čekija 2017 2019 9 smulkios fermos, 20 000 kailių
Liuksemburgas 2018 2018 Fermų nebuvo
Danija 2020 2020-2022 Draudimas laikinas, apie 17 mln audinių kailių per metus

Trumpa žvėrininkystės istorija

Kailiniai žvėreliai pasaulyje ūkiuose auginami gerokai virš 100 metų, o Lietuvoje ši veikla prasidėjo 1929 metais, kai pirmasis lapių fermą Lietuvoje pastatė prof. Tadas Ivanauskas (Obelynė, Kauno aj.), o nuo 1930 metų buvo pradėtos auginti ir audinės.

Sovietmečiu šalies teritorijoje veikė keletas ūkių, kai kurie iš jų renovuoti ir juose pagal naujus standartus auginamos kanadinės audinės.

1990 m. Lietuvoje veikė 11 kailių fermų, šiuo metu jų skaičius siekia apie 100, o kasmet užauginamų audinių skaičius per penkiolika metų išaugo dešimteriopai (nuo 200 tūkst. iki beveik 2 mln 2016 m., 2022 m. siekė apie 1 mln).

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija, tuo tarpu, teigia, kad draudimas stumiamas neapskaičiavus realių kaštų, neužtikrinus privačios nuosavybės ir darbo vietų apsaugos ir kviečia į konferenciją šia tema. Jos pradžia rytoj 8 val. 30 min., t.y. prieš projekto svarstymą Seime.

 

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

„Štai aš siunčiu jus“ (Lk 10, 3) 14 eilinis sekmadienis

Seimo narys siūlo pasirūpinti sukčių aukomis

Ieškomi geriausi Lietuvos STEAM mokytojai – prasidėjo „Ateities kūrėjų 2025“ apdovanojimai

Baltarusų šnipas inicijuoja mainus: nori būti iškeistas į įkalintus lietuvius

Valstybės dienos renginiai Kaune

Ką manote apie naująją Rotušės aikštės dangą? Išsakykite savo nuomonę apklausoje

Sukčiai nesnaudžia: atranda vis naujas žmonių mulkinimo schemas

Jau greitai dirbtinis intelektas pats norės kalbėtis su jumis

D. Trumpas žada surengti mišrių kovos menų turnyrą prie Baltųjų rūmų

Skaitmeninis šlamštas telefone: štai kaip sumažinti netvarką

Uogų sezonas: kas stiprina organizmą, o kas – sukelia audrą pilve?

Vykstančių į Lenkiją laukia sustiprintos patikros: kontrolė bus vykdoma 13-oje vietų

Mirė Q. Tarantino filmų žvaigždė, aktorius M. Madsenas

Astronomai Saulės sistemoje aptiko dideliu greičiu skriejančią kometą

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui – nemalonumai: tarnybinis patikrinimas gali būti tik pradžia

Siūlo bausti P. Gražulį 10 tūkst. eurų bauda

Lietuva vertins branduolinės energetikos plėtros galimybes – Ignalinos atominė elektrinė prisidės ekspertiškai

Lietuvos zoologijos sodui – 87-eri: kartu su gamta, bendruomene ir ateities planais

Tomas Čyvas

Nuo Vilniaus iki pat Manilos nieko naujo (video)

Sklinda nevilties šauksmas: šuniukus gelbėjančiai įstaigai pačiai reikia gerų žmonių pagalbos

Premjerui G. Paluckui neramios dienos: prieš jį ir valdančiuosius rengiamas protestas

IX forto pėdsakas Miuncheno „Bayern“ istorijoje: Oto Alberto Byro šeimos likimas

Vasariška sporto fiesta Birštone: danguje varžysis karšto oro balionų oreiviai, žemėje – galiūnai

Ką daryti, jei stogo santvaros pradėjo girgždėti?

Ar „ChatGPT“ gali padėti SEO optimizacijai?

Sportas ir klimato realybė: kaip aplinkos pokyčiai formuoja naują sportinę kasdienybę

Indijos pilietis Kaune stos prieš teismą dėl galimo kanapių platinimo nepilnametėms

Kauno zoologijos sode nulūžusi šaka nukrito ant ledų pardavėjos

V. Matijošaičio sužalotas pėsčiasis išleistas gydytis, policija pradeda administracinę teiseną

Planas vasarai: gražiausi Europos miesteliai, kurie atrodo lyg iš pasakos

Laikas pasilepinti: vasariški kavos receptai

Kauno meras V. Matijošaitis partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį vyrą

Po gaisro „Kauno švara“ tęsia veiklą

Kaune sprogo granata: atliekamas ikiteisminis tyrimas

Lietuvos sparčiai auga skaitmeninis verslas: lenkiame ES vidurkį

Liepos 1 d. – ekskursija, ženklinanti Antanui Poškai ir Matui Šalčiui skirtos kelionės pradžią Kaune

Tomas Čyvas

Nusipirkai automobilį? Neskubėk džiaugtis

Kaune iš vyro plėšikas atėmė 30 tūkst. eurų

Švedijos karalienės slaugos konkursą laimėjusi Jurgita: turime keisti požiūrį į pacientą

Kuri sporto šaka gali padėti prailginti gyvenimo trukmę?

Dirbtinis intelektas jau sėdi prie personalo atrankų stalo

„Čekutininkams“ palankios BK pataisos Seime įveikė svarstymo stadiją

Plėšimu ir neatsargiu gyvybės atėmimu kaltinamas I. Molotkovas: labai gailiuosi

Atvira ar įstiklinta? Kaip išsirinkti tinkamiausią verandos tipą savo namams

Vaikas ant keturračio: kaip jį išmokyti važiuoti ir užtikrinti saugumą?

Seimas linkęs leisti savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus

Pareigūnų piketas: policininkai kvietė G. Palucką į ekipažą

A. Kandrotas-Celofanas paleistas į laisvę

Teismas sujungė nuomonės formuotojos S. Lipnės įmonės ir buvusios darbuotojos bylas

A. Klišonis: savivalda gali priimti tikslesnius sprendimus nei desovietizacijos komisija

Liberalai siūlo kandidatus pirmininko rinkimams: daugiausiai palaikymo sulaukia V. Čmilytė-Nielsen

„Western Union“ pastatą sprogdinęs jaunuolis nuteistas už J. Juškaitės ir B. Sabatauskaitės niekinimą

Aukščiausio lygio sportininkus parengusiems treneriams siūloma mokėti rentas

Būti žmogumi ir internete: kaip mokytis skaitmeninio pilietiškumo

Vaikų žaidimų aikštelės: kokie pavojai jose slypi?

Lenkija rengia meno vertybių išvežimo planus, jei Rusija užpultų

Laukia dar vienas protestas: pareigūnai reikalaus didesnių algų

Šauliai su Vokietijos brigados medikais dalyvavo pratybose „Elektrėnų skydas 2025“.

Vis dar nepasimoko: Kauno autoserviso vadovas ir darbuotojas nuteisti dėl atlyginimų išmokėjimo „vokeliuose“

Joninių renginiai Kaune

Skaitmeninio matomumo didinimas: ar verta rinktis marketingo agentūrą?

Prienų rajone nukrito sklandytuvas, du vyrai gydomi ligoninėje

Nuo pirmadienio vairuotojai susidurs su laikinais sunkumais: bus draudžiamas eismas Sargėnų estakada

JAV jungiasi į karą: sudavė triuškinantį smūgį Irano branduolinei infrastruktūrai

Kauno regiono forumas atskleidė ES investicijų galią

Pagaliau susiprotėjo: pasienyje dingus Rusijos piliečiui, sprendžiama, kaip sustiprinti tranzitinių traukinių kontrolę

Policija per Jonines rengs reidus ir tikrins vairuotojų blaivumą

Kaune pradedamos dar vieno tilto statybos: jungtis tarp Senamiesčio ir Vilijampolės pasitarnaus pėstiesiems ir dviratininkams

Dėl kapitalinio remonto laikinai keisis eismas Birželio 23-iosios gatvėje

Kad švenčių neaptemdytų nelaimė: ekspertų įžvalgos apie pavojingus dūmus

„AquaSpot“ vakarėlyje prie Kauno marių – garsenybės, dievinančios vandens bei saulės pramogas

Seimo narys K. Podolskis teigia nežinąs kaip jo kuro čekiai atsirado pas merą P. Isodą

Skrydis aplink Lietuvą: oreiviai kyla į pažintinę aviacijos kelionę

Ypatinga Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – brg. gen. Kaziui Skučui dovanota dėžutė cigarams

Joninės su LRT: nuo šventinio koncerto Nidoje iki specialios filmų programos

Nepastebimas pavojus iškylos metu: kada padažai ir prieskoniai gali pakenkti sveikatai

Seimas nepritarė Laisvės gynėjų dienos įtraukimui į švenčių sąrašą

Buvusį Seimo narį T. V. Raskevičių „į laužą“ komentaru siuntęs vyras lieka išteisintas

Tomas Čyvas

STT, čekiukai ir niekdara

Vilties šventei artėjant

Pabėgimas į gamtą: ką pasiimti, kad žvejyba taptų malonumu, o ne iššūkiu?

Kauno teismas ėmėsi pacienčių slaptu filmavimu kaltinamo ginekologo V. Abraičio bylos

Etikos sargų prašys išsiaiškinti, kiek BK pataisas inicijavusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą

Kur rasti stilingų rūbų už prieinamą kainą?

Nosies korekcija vasarą: ar tai – geras metas operacijai?

Apie „Žalgirio“ sunkumus kalbėjęs L.Kleiza: Trinchieri rotacijas yra sunku suprasti

Saulė ir sveikata: kaip suderinti malonumą su saugumu

„Teka loftai“ – šiuolaikiška erdvė jūsų gyvenimui ar verslui

VRM ministras: rudenį bus skelbiamas antras etapas priedangoms savivaldybėse finansuoti

Ieškomas iš tranzitinio traukinio pabėgęs Rusijos pilietis

Pradėtas tyrimas dėl chuliganiškai besielgusio vairuotojo

COVID-19 testų byloje liudijęs S. Skvernelis: nesuprantu, ką L. Jaruševičienė veikia teisme

Kaip apsaugoti dvirates transporto priemones nuo ilgapirščių?

Norintiems pradėti verslą? Jums reikia žinoti 3 būtinus žingsnius

Kauno miesto savivaldybė apjungs dalį seniūnijų

Teismas atmetė kalinčio R. Kurlianskio ieškinį STT pareigūnui

Dėl L. Kasčiūno ir G. Liaudansko pasisakymų tyrimas nebus pradėtas

Kauno policijos reidai: 903 greičio viršijimo atvejai ir 7 neblaivūs vairuotojai

Perspėjimas tėvams: vaikų pornografijos ieškantys nusikaltėliai neretai savo aukas randa socialinėse paskyrose

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo klastotės

„Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai” Švč. Trejybės sekmadienis

Birželio 15 d. – Švenčiausioji Trejybė

„Štai aš siunčiu jus“ (Lk 10, 3) 14 eilinis sekmadienis

2025-07-05

Seimo narys siūlo pasirūpinti sukčių aukomis

2025-07-05

Ieškomi geriausi Lietuvos STEAM mokytojai – prasidėjo „Ateities kūrėjų 2025“ apdovanojimai

2025-07-05

Baltarusų šnipas inicijuoja mainus: nori būti iškeistas į įkalintus lietuvius

2025-07-05

Valstybės dienos renginiai Kaune

2025-07-05

Ką manote apie naująją Rotušės aikštės dangą? Išsakykite savo nuomonę apklausoje

2025-07-05

Sukčiai nesnaudžia: atranda vis naujas žmonių mulkinimo schemas

2025-07-04

Jau greitai dirbtinis intelektas pats norės kalbėtis su jumis

2025-07-04

D. Trumpas žada surengti mišrių kovos menų turnyrą prie Baltųjų rūmų

2025-07-04

Skaitmeninis šlamštas telefone: štai kaip sumažinti netvarką

2025-07-04

Uogų sezonas: kas stiprina organizmą, o kas – sukelia audrą pilve?

2025-07-04

Vykstančių į Lenkiją laukia sustiprintos patikros: kontrolė bus vykdoma 13-oje vietų

2025-07-04

Mirė Q. Tarantino filmų žvaigždė, aktorius M. Madsenas

2025-07-03

Astronomai Saulės sistemoje aptiko dideliu greičiu skriejančią kometą

2025-07-03

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui – nemalonumai: tarnybinis patikrinimas gali būti tik pradžia

2025-07-03

Siūlo bausti P. Gražulį 10 tūkst. eurų bauda

2025-07-03

Lietuva vertins branduolinės energetikos plėtros galimybes – Ignalinos atominė elektrinė prisidės ekspertiškai

2025-07-02

Lietuvos zoologijos sodui – 87-eri: kartu su gamta, bendruomene ir ateities planais

2025-07-02
Tomas Čyvas

Nuo Vilniaus iki pat Manilos nieko naujo (video)

2025-07-02

Sklinda nevilties šauksmas: šuniukus gelbėjančiai įstaigai pačiai reikia gerų žmonių pagalbos

2025-07-02

Premjerui G. Paluckui neramios dienos: prieš jį ir valdančiuosius rengiamas protestas

2025-07-02

IX forto pėdsakas Miuncheno „Bayern“ istorijoje: Oto Alberto Byro šeimos likimas

2025-07-01

Vasariška sporto fiesta Birštone: danguje varžysis karšto oro balionų oreiviai, žemėje – galiūnai

2025-07-01

Ką daryti, jei stogo santvaros pradėjo girgždėti?

2025-07-01

Ar „ChatGPT“ gali padėti SEO optimizacijai?

2025-07-01

Sportas ir klimato realybė: kaip aplinkos pokyčiai formuoja naują sportinę kasdienybę

2025-07-01

Indijos pilietis Kaune stos prieš teismą dėl galimo kanapių platinimo nepilnametėms

2025-07-01

Kauno zoologijos sode nulūžusi šaka nukrito ant ledų pardavėjos

2025-07-01

V. Matijošaičio sužalotas pėsčiasis išleistas gydytis, policija pradeda administracinę teiseną

2025-07-01

Planas vasarai: gražiausi Europos miesteliai, kurie atrodo lyg iš pasakos

2025-06-30

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos