Pažangia technologija, leidžiančia išsaugoti naujagimio virkštelės kraujo kamienines ląsteles ir pačios virkštelės audinį jau daugiau kaip 20 metų, kasmet pasinaudoja tūkstančiai šeimų visame pasaulyje. Lietuvoje kol kas šiomis paslaugomis pasinaudoja 1–2 proc. gimdyvių, tuo tarpu pažangiose šalyse tai yra įprasta procedūra, kuria naudojasi apie 20 proc. šeimų. Didžiausio Europoje Šveicarų kamieninių ląstelių banko „CryoSave“ atstovams gavus audinių banko licenciją organizuoti ne tik virkštelės kraujo, bet ir jos audinio paėmimą, tikimasi, kad šiomis paslaugomis, dar vadinamomis šeimos biologiniu sveikatos draudimu, pasinaudos vis daugiau mūsų šalies gimdyvių.
Licencijai gauti prireikė ketverių metų
Šveicarijos audinių bankui „CryoSave“ atstovaujančios UAB „Placenta“ steigėjas bei vadovas Ainis Zoruba teigia, kad norint gauti licenciją kamieninių ląstelių ir virkštelės audinio išsaugojimo veiklai, tenka dirbti ne vienus metus.
„Lietuvos įstatymai labai griežtai traktuoja Europos Sąjungos direktyvą, reglamentuojančią ląstelių išsaugojimo veiklą ES. Priešingai nei daugelyje ES šalių, norint teikti tokias paslaugas Lietuvos šeimoms, pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymo reikalavimus, audinių bankas turi būti įkurtas Lietuvoje“, – komentuoja A. Zoruba.
Tuo vadovaujantis audinių bankas, įkurtas UAB „Placenta“ iniciatyva, jau veikia Vilniuje, Santariškėse. „Kol kas esame vieninteliai, turintys licenciją ne tik virkštelės kraujo, bet ir pačios virkštelės audinio saugojimui ir galintys pagal mūsų šalies įstatymus teikti tokias paslaugas Lietuvoje. Šiuo metu intensyviai bendradarbiaujame su įvairiomis šalies ligoninėmis, teikiančiomis gimdymo paslaugas, dėl po gimdyvinių audinių surinkimo ir tikimės, kad visos ligoninės sudarys teisines sąlygas visoms pageidaujančioms šeimoms gimdymo metu išsisaugoti savo biologinį turtą“, – aiškina audinių banko atstovas.
Patikima alternatyva susirgus itin sunkiomis ligomis
Pirmoji virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacija pasaulyje atlikta dar 1988 metais Paryžiuje, tad rugsėjo 14 d. įvykusiame pasauliniame Virkštelės kraujo kongrese Majamyje buvo iškilmingai paminėtas pirmosios virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacijos 30-metis, kuriame dalyvavo daugiau kaip 330 viso pasaulio gydytojų-transplantologų, mokslininkų, išgydytų pacientų ir audinių bankų atstovų, į kurių tarpą buvo pakviestas ir UAB „Placenta“ vadovas.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje yra atliekama apie 2000 tokių transplantacijų. Kokia jų nauda? Kokiais atvejais ši technologija gali išgelbėti žmogaus gyvybę?
Pasak gydytojos vaikų hematologės Ignės Kairienės, kamieninių kraujo ląstelių transplantacija – svarbi gyvybę gelbstinti procedūra, atliekama visame pasaulyje pacientams, sergantiems piktybinėmis kraujo, imuninės sistemos ligomis, tam tikromis genetinėmis ligomis ar gydant solidinius navikus.
Tais atvejais, kai pacientui būtina atlikti kamieninių kraujo ląstelių transplantaciją nesant tapataus giminingo donoro, tenka ieškoti negiminingų tapačių donorų Lietuvos ir pasaulio registruose, tačiau tokios paieškos dažnai užtrunka.
„Kartais nepavyksta rasti visiškai tapataus donoro, tada, kuo didesnis netapatumas, tuo didesnė potransplantacinių komplikacijų tikimybė. Tuo tarpu naudojant virkštelės kamienines ląsteles leistinas didesnis ląstelinių struktūrų netapatumas, dėl to yra mažesnė imunologinių reakcijų nulemtų komplikacijų rizika, tačiau būna didesnė transplantato atmetimo rizika“, – komentuoja I. Kairienė.
Viso yra trys kraujodaros kamieninių ląstelių gavimo būdai – kaulų čiulpų, periferinio kraujo ir virkštelės kraujo. Kiekvienas iš jų turi privalumų ir trūkumų, todėl kurį kamieninių ląstelių šaltinį pasirinkti, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai.
„Ilgalaikiai virkštelės kamieninių kraujo ląstelių transplantacijos rezultatai prilygsta rezultatams transplantacijai naudojant kaulų čiulpų ar periferinio kraujo kamienines ląsteles, todėl laikoma greičiausiai prieinama, saugia bei patikima alternatyva kitiems dviem kamieninių ląstelių šaltiniams.
Naudojant virkštelės kraujo kamienines ląsteles, privalumas yra tas, kad sutrumpėja laikas iki transplantacijos, taip pat mažesnė rizika, kad recipientui bus perduota infekcija su donorinėmis ląstelėmis. Kartais virkštelės kraujo kamieninių ląstelių kiekis būna per mažas, kad būtų galima panaudoti suaugusiam žmogui, dėl to jos lėčiau prigyja recipiento organizme. Šiuo metu jau yra sukurtos ir bandomos ląstelių padauginimo technologijos, kurias patvirtinus, tikimasi, šios kliūties nebeliks“, – teigia vaikų hematologė.
Paslauga atpigo beveik tris kartus
Pasak Ainio Zorubos, nors kamieninių ląstelių saugojimo paslauga Lietuvoje yra teikiama jau dešimtmetį, ši praktika vis dar yra pakankamai reta, palyginti su kitų ES ir Vakarų valstybių rodikliais: „Dėl nežinojimo ar klaidingo manymo, kad tokia paslauga labai brangi, mūsų šalyje šia paslauga kol kas pasinaudoja tik 1–2 proc. gimdyvių. Tuo tarpu tokiose valstybėse kaip JAV, Izraelis, Kipras skvarba siekia arti 20 proc., t. y. ja pasinaudoja kas penkta šeima.“
Jo teigimu, ne tik griežti kamieninių ląstelių saugojimo veiklą reglamentuojantys LR įstatymai, bet ir šioje rinkoje ilgus metus išsilaikęs monopolis turėjo įtakos tam, kad paslauga galėjo pasinaudoti tik labai maža dalis šeimų. „Tol, kol Lietuvoje veikė vienintelis monopolinis kamieninių ląstelių bankas, visa paslaugos kaina siekė iki 6 tūkst. eur. Bet kai į rinką atėjo, kaip bebūtų keista, žymiai pigesni šveicarų ir kiti bankai ir to pasėkoje atsirado konkurencija, paslauga atpigo beveik tris kartus, todėl tapo prieinama žymiai didesnei daliai šeimų“, – komentuoja Ainis Zoruba.
Šeimos, kurios nori išsamiau sužinoti apie galimybes išsaugoti naujagimio kamienines ląsteles, gali tiesiogiai kreiptis į „CryoSave“ ar „Placenta“ audinių bankus. „Teikiame individualias konsultacijas, per kurias išsamiai paaiškiname apie ląstelių išsaugojimo paslaugas ir procesus. Šeimai, kuri nusprendžia naudotis šita paslauga, reikia praeiti papildomą medicininę atranką, tačiau visas šis procesas nėra sudėtingas“, – teigia ląstelių banko vadovas.
Atsižvelgiant į tai, kad prognozuojamas gimdymo terminas ne visada atitinka tikrąją gimdymo datą, rekomenduojama sprendimą dėl paslaugos priimti sulaukus 36–37 nėštumo savaitės ir nelaukti paskutinės dienos, kai pasinaudoti kartą vaiko gyvenime pasitaikančia galimybe dažnai būna per vėlu.
