Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Video
  • Renginiai
  • Grupės
  • Apklausos
  • Horoskopai
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Kriminalai
    • Sportas
    • Video
  • Sportas
  • Horoskopai
  • Renginiai
  • Apklausos
  • Grupės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

EP narys Bronis Ropė: ,,Žmonės turi teisę oriai gyventi ne tik Vilniuje. Atsigręžkime pagaliau į Lietuvos regionus!‘‘

  • 2022-12-06
  • Adolfas Meškauskas
  • Politika, Politikų tribūna, Redakcija, Redakcijos svečias, Verslas
Bronis Ropė
Dalinkitės

Lietuva neturi būti daloma į dvi, tris, keturias ar penkias Lietuvas, kai kalbame apie regioninę politiką – ji turi būti viena, drąsiai žvelgianti į ateitį! Pasigilinus į gimtąsias šaknis – dauguma iš mūsų augome ir mokėmės mažuose miesteliuose ar kaimo vietovėse, kur formavosi mūsų pasaulėžiūra, visuomeninės nuostatos ir pagarba gimtajam žodžiui. Mažuose Lietuvos miesteliuose glūdi turtinga mūsų tautos praeitis, kurią išsaugojo bebaimiai knygnešiai ir puoselėjo Motiejus Valančius,  Maironis ar Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

 

Liūdna pripažinti, kad šalies regionai nyksta – remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, gyventojų skaičius Lietuvos regionuose kiekvienais metais mažėja. Pavyzdžiui, išankstiniais duomenimis prognozuojama, kad šiemet, lyginant su 2016 m., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione kaimo vietovėse įsikūrusių žmonių skaičius sumažės net 49 467 gyventojais.

Žmonės verčiami išsikelti iš mažųjų miestelių bei kaimų, nes čia viena po kitos uždaromos gydymo įstaigos, mokyklos ir skiriamos gerokai mažesnės lėšos ugdymui nei sostinėje. Vienam ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar bendrojo ugdymo mokykloje besimokančiam mokiniui, kuris gyvena sostinės regione, praeitais metais skirta 4,9 tūkst. eurų suma, tuo tarpu – mokiniui, kuris mokėsi Šiaulių apskrityje, ta pati skirta suma buvo skurdesnė ir sudarė 4,4 tūkst. eurus. Dar blogiau, kad tas pats besimokantis vaikas Tauragės apskrityje iš ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo įstaigos biudžeto –  gavo tik 4 tūkst. eurų.

Lyg to būtų maža, regionuose gerokai sudėtingiau susirasti darbą nei Vilniuje, nes mažieji miesteliai ar kaimai sulaukia mažai investicijų iš verslo įmonių, kurios kurtųsi, augtų ir plėstųsi juose, pasiūlydamos naujas darbo vietas vietos gyventojams. Tai įrodo darbo vietų tarp skirtingų regionų skaičiaus skirtumai. Šių metų III-ąjį ketvirtį sostinės regione fiksuotos 15 093 laisvos darbo vietos, tuo tarpu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – buvo 3956 laisvomis darbo vietomis mažiau.

Darbo užmokesčio skirtumai

Atskirtis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų – išlieka didelė, o kai kuriose šalies savivaldybėse atotrūkis tarp vidutinio darbo užmokesčio siekia net 577 eurus! Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį Vilniuje ir jo apskrityje vidutinis mėnesio atlyginimas prieš mokesčius sudarė 1978 eurus, tuo tarpu Tauragės regione – buvo vienas mažiausių ir siekė vos 1401 eurą.

 

Darbo užmokesčio atotrūkio tarp Vilniaus ir kitų regionų problema vis dar aktuali, todėl europinių pinigų iš Sanglaudos fondo išsaugojimas tam, kad regionų gyventojai su savo darbo užmokesčiu pasivytų vilniečius, yra gyvybiškai reikalingas regionuose gyvenantiems žmonėms, kurie neturi jaustis antrarūšiais Lietuvos piliečiais vien dėl to, kad gyvena ne sostinėje, o Tauragėje ar Ignalinoje.

Sanglaudos politikos tikslas – sumažinti skirtumus ir atsilikimą tarp atskirų Europos Sąjungos regionų. O tai reiškia, kad europinės lėšos yra skiriamos darbo vietų kūrimui, ekonomikos ir investicijų skatinimui Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose.

Sanglaudos politikos ateitis

Neramina Sanglaudos politikos ateitis ir finansinės perspektyvos, nes panašu, kad fondo pinigai tampa nacionalinių valdžių papildomais biudžetais, kuriuos skirtingos Europos Sąjungos šalys pasitvirtins ir neturės derinti su Europos Parlamentu. Tai reiškia ne ką kitą, bet tai, kad Sanglaudos fondo lėšų išsidalinimas priklausys nuo to, kam tokias lėšas norės atiduoti skirtingų šalių Vyriausybės.

 

Sanglaudos pinigai itin reikalingi mažiems miesteliams ir regionams, kur žmonės gauna gerokai mažiau pajamų ar susiduria su nedarbu dėl riboto darbo vietų skaičiaus. Europa, prieš skirdama lėšas šalims narėms iš Sanglaudos fondo, turėtų išsiaiškinti, kokioms reikmėms planuojama panaudoti pinigus. Neprošal būtų vykdyti ir nacionalinių valdžių kontrolę tam, kad nustatyti, ar skirtos regionams lėšos pasiekė ten gyvenančius žmones.

Lietuvos valdžios institucijos privalo atsiskaityti Europai ir Lietuvos žmonėms, kur leidžia Sanglaudos pinigus! Drauge su savo kraštą mylinčiais aktyviais tautiečiais inicijavome peticiją, kuria siekiame apsaugoti regionuose gyvenančių žmonių pinigus. Peticija adresuota ES institucijoms, kurias raginame užkirsti kelią pinigų perkėlimui, diskriminuojant vidurio ir vakarų Lietuvos regionų gyventojus, kurių diduma gyvena gerokai prasčiau nei vilniečiai.

 

Išties džiugu, kad aktyvūs Lietuvos gyventojai susirūpinę mūsų šalies mažų miestelių ir kaimiškų vietovių ateitimi! Vis daugiau Lietuvos žmonių, gyvenančių Prienuose, Marijampolėje ar Tauragėje, kelia klausimą, kodėl Lietuvos Vyriausybė užkerta jiems kelią gyventi ne prasčiau, nei sostinėje, ir gviešiasi regionams priklausančių pinigų, kurių suma siekia net 319 mln. eurų. Nekantriai laukiu Lietuvos piliečių peticijos, kuria jie prieštarauja Vyriausybės siekiui atimti dalį Lietuvos regionams priklausančios ES paramos, nagrinėjimo Europos Parlamente.

Bedarbių skaičiaus augimas

 Lietuvos banko Darbo užmokesčio prognozėje už II-III-ąjį ketvirčius pastebima, kad darbo pajamų augimas lėtėja. Šių metų balandžio-rugpjūčio mėnesiais fiksuotas 0,7 proc. mažesnis  vidutinis mėnesinis darbo užmokesčio didėjimas, kuris dar metų pradžioje sudarė 1,3 proc.   Tai, kad pajamų augimas traukiasi – neramina, ypač vertinant infliacijos lygį Lietuvoje, kuris šiandien sudaro net 23,6 proc. ir yra vienas didžiausių lyginant su 2009 metų recesija, kuomet Lietuvos ekonomika išgyveno perkaitimą. Esant milžiniškai infliacijai šalyje, uždirbami pinigai nuvertėja arba yra ,,suvalgomi“ tos pačios infliacijos. Būtent tai lemia, kad vis sudėtingiau galime įpirkti išbrangusius maisto produktus ir kitas prekes.

 

Be kita ko, jei sostinėje gyvenantis ir dirbantis žmogus gali susirasti gerai apmokamą ir kvalifikuotą darbą, regionuose tai padaryti gana sunku dėl sąlyginai mažo skaičiaus darbo vietų. Dažniausiai regionuose ir mažuose miesteliuose yra po vieną ar kelis didesnius darbdavius. Maža to, ne paslaptis, kad daugumoje įmonių siūlomi atlyginimai yra ne ką didesni, o gal net mažesni už valstybės mokamas socialines išmokas. Todėl natūralu, kad regionų gyventojai praranda motyvaciją dirbti ir gauti oficialų atlyginimą, o kita dalis – emigruoja iš savo gimtinės svetur. Šiemet iš Lietuvos išvyko jau 24 tūkst. lietuvių, o tai yra pusantro karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Nedarbo lygis Lietuvoje kyla ir šio mėnesio viduryje siekė 8,3 proc. Daugėja darbo ieškančių žmonių skaičius – lapkričio pradžioje Užimtumo tarnyboje registruota 1,8 proc. daugiau bedarbių nei praeitą mėnesį. Padidėjusios elektros energijos ir dujų kainos gali sustabdyti verslų regionuose veiklą. O tai reikš, kad įmonės pradės karpyti atlyginimus darbuotojams ar juos atleidinėti.

Hearing of Kadri SIMSON, Commissioner-designate, Energy- Opening statement

 

Lietuvos ekonomikai reikalingi sprendimai – priimti Europoje

Europa susitarė dėl bendrų dujų pirkimų ir apmokestins nepagrįstą energetikos įmonių pelną, nukreipiant iš tokio apmokestinimo gautus pinigus sunkiau besiverčiantiems gyventojams ar įmonėms.

 

Centralizuotas dujų pirkimas leis įmonėms atpiginti naudojamus gamyboje dujų išteklius. Kalbama ir apie lubų įvedimą dujų kainoms, tokiu būdu siekiant sumažinti sparčiai augančias energijos sąnaudas.

Turime vystyti atsinaujinančią energetiką. Energijos gamyba ir taupus tokios energijos naudojimas, kuris įmanomas renovavus pastatus – itin reikalingas. Džiaugiuosi, kad drauge su kitais EP nariais iškovojome papildomai pinigų naujų atsinaujinančios energetikos objektų statybai, todėl Lietuva ir kitos bendrijos šalys galės kurti vėjo ir saulės jėgainių parkus bei vystyti atsinaujinančią energetiką.

 

 

 

 

 

 

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

LTOK Sportininkų komisija prašo neleisti rusams ir baltarusiams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse

2023-02-04

D. Sabonio sugrįžime į Indianą – skaudus „Kings“ pralaimėjimas

2023-02-04

D. Motiejūno klubas nusileido Eurolygos lyderiui, o lietuvių klubų dvikovą laimėjo “Baskonia”

2023-02-04

Ž. Obradovičius paaiškino, kodėl po rungtynių pasveikino K. Maksvytį

2023-02-04

„Žalgirio“ bėdas vardijęs K. Maksvytis: „Nepamaišytų viena kita laisva diena“

2023-02-03

„Žalgiris“ Belgrado krepšininkams priešinosi vieną kėlinį

2023-02-03

Naujuoju „Hegelmann“ moterų futbolo komandos treneriu tapo T. Miliauskas

2023-02-03

Daviso taurė: starte – dvi įtikinamos lietuvių pergalės

2023-02-03

„Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės prioritetas“

2023-02-03

Ypatingas įvertinimas: Buzelis – kandidatas laimėti LeBrono ir Kobes gautą apdovanojimą

2023-02-03

Veiklą atnaujino Zapyškio medicinos punktas

2023-02-03

Dariaus ir Girėno stadionui oficialiai suteikta UEFA 4-oji kategorija

2023-02-03

Konstitucinis Teismas penktadieniais ilsisi?

2023-02-03

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė susitiko su Tarptautinio paralimpinio komiteto vadovu

2023-02-03

Vietos plėtrai skirtas finansinis instrumentas padėtų spartinti ES investicijų pradžią

2023-02-03

Domantas Sabonis nominuotas mėnesio MVP titului

2023-02-03

Teismui perduota byla dėl bandymo pernešti kvaišalus ir telefonus kaliniams

2023-02-03

Startuoja bilietų prekyba į Optibet LFF supertaurės rungtynes

2023-02-03

Fantastika: Ąžuolas Tubelis NCAA rungtynėse įmetė 40 taškų

2023-02-03

Nerimas Dalase: su J. Valančiūnu NBA rungtynėse susidūręs L. Dončičius patyrė traumą

2023-02-03

Domantas Sabonis trečią kartą išrinktas į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes

2023-02-03

Naudingai žaidęs R. Jokubaitis svariai prisidėjo prie “Barcelona” krepšininkų pergalės Eurolygoje

2023-02-03

„Kaunas City“ ledo ritulininkai pirmą kartą šiame sezone nugalėjo „7bet-Hockey Punks“ komandą (VIDEO)

2023-02-02

„Žalgirio-2“ krepšininkai nesėkmių ruožą NKL nutraukė mače su „Šilute“

2023-02-02

Daviso taurė: pirmojo taško lietuviams sieks Ričardas Berankis

2023-02-02

Lietuvos vaikinų U21 rinktinė sužinojo varžovus Europos čempionato atrankoje

2023-02-02

Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneris: „Liko du lemiami mūšiai”

2023-02-02

Naujoji Lietuvos dziudo federacijos vadovė iššūkių nebijo

2023-02-02

Nedėkingą tvarkaraštį išskyręs Kazys Maksvytis: „Dabar jau visos rungtynės yra svarbios“ (VIDEO)

2023-02-02

Kauno centre gegužės pabaigoje atsiras nauja daugiaaukštė automobilių aikštelė (video)

2023-02-02




Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.


Pasidalinti žinia

Rekvizitai

UAB “Informacinis centras”
Įmonės kodas: 305930633
PVM mokėtojo kodas: LT100014557711
Banko sąskaita: LT897044090102522014

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Copyright © 2023 Kauniečiams kasdienės naujienos

wpDiscuz