Pastaruoju metu Lietuvos įmonės vis labiau domisi dizainu, kad galėtų sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Kaip pabrėžia specialistai, dizaino projektai gali iš esmės pakeisti įmonių padėtį. Ir teikiamos paslaugos verslui yra gana įvairios – nuo produkto sukūrimo iki dizaino taikymo strateginiu įmonių lygiu.
Interaktyvus taromatas, momentinių nuotraukų spausdinimo realiu laiku aparatas, medicininių prietaisų rinkinys žvynelinei gydyti ar inovatyvi priemonė, skirta įdomiau mokytis chemijos mokyklose – tik dalis inovatyvaus dizaino produktų, sukurtų Lietuvos tyrėjų kartu su verslo įmonėmis. Arba dar ieškant partnerių, kad prototipai pasiektų rinką.
Būtent tokią užduotį – kad pažangi idėja, inovatyvus produktas lengviau rastų savo investuotoją – išsikėlė atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas “OPEN R&D Lietuva”, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus. Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas padeda susitikti modernias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą.
Plataus spektro kompetencija
„Produktų dizaino srityje veikiame kaip inovacijų padalinys, dirbantis nuo idėjos iki produkto prototipo. Galime paruošti produktą iki tokio lygio, kad jį būtų galima gaminti masiškai“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ direktorius dr. Adas Meškėnas.
Kartu su klientu išplėtojama idėja tiek iš dizaino, tiek iš techninės pusės. VGTU, kaip technikos universitetas, turi didelės inžinerinės ir technologinės kompetencijos, todėl gali pasiūlyti plataus spektro sprendimų – nuo elektronikos, mechanikos, transporto iki aviacijos, bepiločių skraidyklių, daiktų interneto. Parengiama ir tam tikra vaizdo medžiaga pristatyti inovatyvų produktą rinkai ar pritraukti investicijų. Tai ypač svarbu startuoliams.
Vienas naujausių inovatyvaus dizaino produktų – interaktyvus taromatas, sukurtas bendradarbiaujant su UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir skirtas aukoti tarą. Depozitas už ją atitenka labdarai, o žmogus sulaukia iš aparato padėkos.
Bendradarbiaujant su UAB „Printaprint“ sukurtas inovatyvaus dizaino ir inovatyvių elektronikos sprendimų produktas – momentinių nuotraukų iš socialinių tinklų spausdinimo realiu laiku aparatas.
Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu, bendradarbiaujant su įmone „Drone Team“, VGTU „LinkMenų fabrike“ sukurtas jutiklinis 55 colių įstrižainės informacinis stendas, kuriame pateikiamas Panevėžio miesto 3D modelis ir sudaryta galimybė virtualiai po jį naviguoti liečiant ekraną rankomis. VGTU specialistai kūrė įrenginio dizainą ir techninius sprendimus.
Ilgo veikimo virsmo fotografijos įrenginio užsakovas ir idėjos autorius – fotografas Dalius Pacevičius. VGTU „LinkMenų fabriko“ specialistų sukurtas įrenginys gali savarankiškai fotografuoti nustatytu periodiškumu net kelis mėnesius. Visi fotoaparato nustatymai ir funkcijos yra pasiekiami internetu. Nuotraukos automatiškai kopijuojamos į kompiuterijos debesį. Įrenginys gali būti naudojamas lėtiems procesams, pavyzdžiui, upės erozijai, stebėti ir analizuoti, vykstančių statybų darbams fiksuoti.
Ne tik estetinis sprendimas
„Dizainas nėra tik estetinis sprendimas, tik apipavidalinimas to, kas sukurta, – pabrėžė Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino centro vadovė doc. Rūta Valušytė. – Dizaino sprendimai sukuria papildomą produkto reikšmę, pridėtinę vertę.“
KTU Dizaino centras bendradarbiavo su tokiomis įmonėmis kaip „Simbiotecha“, „Burbuliukas ir CO“, „Sedes Regia“, „Arpolis“, „Jasevičiaus baldai“, „Rosela“. Pasak dizainerės, šios įmonės mato pokyčius rinkoje ir ieško naujų, su dizaino inovacijomis susijusių sprendimų, supranta jų reikšmę.
Ypač sėkmingai bendradarbiauta su UAB „Simbiotecha“ kuriant naujos kartos elektroninio sekimo įrenginio dizainą. Specialistams reikėjo pasiūlyti sprendimus atsižvelgiant į pateiktus aiškius eksploatacinius parametrus, kelias skirtingas produkto pritaikomumo sritis. Siekta paprastumo, patogumo ir kartu gamybos ekonomiškumo bei paties produkto išskirtinumo pasaulio rinkoje per inovatyvų dizainą.
UAB „Burbuliukas ir CO“ užsakymu sukurtas naujos kartos mobilaus vandens jonizatoriaus dizainas. Jis leido taikyti naujausias technologijas ir kartu išlaikyti standartines vandens jonizatorių proporcijas. Taip pat atsižvelgta į vieną pagrindinių poreikių – suteikė Lietuvos įmonei išskirtinumą pasaulio rinkoje per inovatyvų dizainą.
Išpirktas dar nepagamintas
Kaip pasakojo Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centro direktorius Marius Urbanavičius, VDA dizaino studijų krypčių bendruomenė padeda verslo atstovams subrandinti idėjas, o kaip atviros prieigos centras veikianti VDA Meno ir dizaino laboratorija suteikia prototipavimo paslaugas. Kasmet VDA sukuriama inovatyvių dizaino produktų prototipų. Kai kurie tampa sėkmingais verslo produktais, ypač sulaukę moralinės ir finansinės paspirties.
Pavyzdžiui, šią vasarą dar nepagamintas buvo išpirktas Igno Survilos stilingas paspirtukas “Raven”, įkvėptas to paties autoriaus paspirtuko “Pigeon” sėkmės. Vienas tęstinio bendradrabiavimo pavyzdžių – italų interjero įmonės “Gruppo Status” gaminamos Živilės Lukšytės 2011 metais sukurtos lempos “Light Stick”.
Kasmet VDA Dizaino inovacijų centras organizuoja Jaunųjų dizainerių konkursą. Jame dalyvauja per 60 VDA ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro ir magistro dizaino krypties studijų absolventų. Pasak M. Urbanavičiaus, Jaunojo dizainerio prizas tampa ne vieno jauno kūrėjo atspirtimi profesinei sėkmei. Geriausių darbų paroda – erdvė verslo atstovams įvertinti jaunųjų dizainerių potencialą.
Chemijos pamokose – virtualūs eksperimentai
Šiemet Jaunojo dizainerio prizu įvertintas VDA studentės Karolinos Petraitytės baigiamasis bakalauro darbas – inovatyvi priemonė „Chem Tokens“, arba „Chem žetonai“, sujungianti papildytą realybę su fiziniu potyriu ir skirta įdomiau mokytis chemijos.
Kaip pasakojo kūrėja, produktas susideda iš dviejų dalių: specialaus dizaino žetonų ir mobiliosios programėlės. Cheminių elementų žetonai padeda geriau pažinti kiekvieno elemento unikalumą ir visą periodinę lentelę. Programėle nuskenuoti žetonai įgyja virtualų vaizdą. Mokiniai gali ne tik stebėti, kaip atrodo cheminiai elementai tikrovėje, jungti molekules, bet ir spręsti chemines lygtis ar net atlikti virtualius eksperimentus.
„Konsultavausi su chemijos mokytojais, kalbėjausi su mokiniais, kas chemijos pamokose sudėtinga ir kas – lengva. Dabar ieškau partnerių, kurie galėtų padėti, kad produktas pasiektų mokyklas ir būtų naudingas mokiniams“, – sakė jaunoji dizainerė.
Iš asmeninės patirties
VDA studento Luko Kučinsko baigiamasis bakalauro darbas – medicininių prietaisų rinkinys žvynelinei gydyti ir žmogaus higienai palaikyti – buvo vienas iš penkių pretendentų gauti Jaunojo dizainerio prizą produkto dizaino kategorijoje. „PSORA Fur“ prietaisas skirtas nusiurbti pleiskanas iš plaukų ir drabužių. Sergant žvyneline pleiskanojimas sukelia didelį diskomfortą. Kitas prietaisas – „PSORA Labe“ padeda sutepti vaistiniais kremais žvynelinės pažeistą odą sunkiai pasiekiamose kūno vietose bei galvos zonoje. Sergantysis turi tai daryti dažnai ir užtrunka daug laiko, nes tepti reikia labai tiksliai, norint apsaugoti odą nuo hormoninių kremų pertekliaus.
„Žvynelinė – nepagydoma odos liga. Ja ir pats sergu jau 12 metų. Todėl norėjau sukurti prietaisus, kurie palengvintų gyvenimą ir padėtų susidoroti su kylančiomis problemomis“, – sakė dizaineris.
VDA studentas pasiryžęs nesustoti ties prietaisų prototipais. Per magistro studijas sieks gauti finansavimą ar užmegzti bendradarbiavimą su kuria nors verslo įmone, kad užbaigtų pradėtą darbą ir produktai pasiektų rinką.
„Šių metų pavasarį pradėta VDA Dizaino inovacijų centro plėtra. Projektas truks iki 2021 metų pradžios. Tad netrukus verslui ir VDA bendruomenei bus dar lengviau bendradarbiauti“, – patikino VDA Dizaino inovacijų centro direktorius M. Urbanavičius.
Verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose padeda įkurtas tinklo „Open R&D Lietuva“ Kontaktų centras (open@mita.lt)
