Daugiau kaip 50 metų juvelyrė Danutė Gaidelytė darbuojasi Kaune. Tad nenuostabu, kad per tiek laiko ypatingu kruopštumu ir atsidavimu savo amatui pasižyminti meistrė įgijo daugybės klientų pasitikėjimą. O viskas prasidėjo tada, kai maža mergaitė, Ignalinos apylinkių kaime ganydama karves, savo menišką prigimtį išliedavo drožinėdama, pindama ar piešdama.
Atsakomybė ir kruopštumas – mamos dovana
Danutė augo 7 vaikų šeimoje, nebuvo lengva. Reikėjo darbuotis ūkyje, ganyti gyvulius. Dažniausiai tekdavo vilkėti vyresnių brolių ir seserų drabužius, avėti jų batus.
Nuo pat mažumės ji jautė polinkį menui – mėgdavo užsiimti rankdarbiais, skaitė įvairiausias knygas. Kruopštumo ir atsakomybės Danutė išmoko iš savo mamos, kuri buvo puiki siuvėja – jos kostiumais, paltais, suknelėmis puošdavosi visi aplinkiniai. Baigusi mokyklą Danutė galvojo apie keramikos specialybę, tačiau neišlaikė piešimo egzamino, nes neturėjo pagrindų, kurie buvo būtini stojant į tą specialybę.
Negali nuvilti žmonių
Tais pačiais metais nusprendė pabandyti mokytis juvelyrės amato. Įdomu, kad tuo metu ji dar labai mažai ką žinojo apie šią specialybę. Danutę sudomino jos aprašymas: juvelyrika – tai meninis metalo apdirbimas, darbas su gintaru ir kaulu. Stojant buvo vertinami ne piešimo pagrindai, o kompozicija, erdvinis matymas, tad Danutei įstoti nebuvo sunku.
„Besimokydama supratau, kad tai mano sritis. Kruopštumo ir užsispyrimo man niekada netrūko. Be to, labai patinka tai, ką darau. Darau taip, kaip noriu daryti, kaip man atrodo geriausia. Ir visą laiką mokausi. Net dabar atrandu savo darbe kažką naujo. O tai ką pasiekiau, tai nuolatinių ieškojimų, patirčių, klydimų ir atradimų, juodo ir sunkaus darbo vaisius. Vienu savo karjeros metu buvau spaudžiama daryti kuo daugiau gaminių, nesvarbu, jog tada nukentėtų darbo kokybė, kuri man visada buvo ir yra vienas iš svarbiausių prioritetų.
Galų gale tie, kas dirbo „kiekiui“, priėjo liepto galą – patys klientai plika akimi ėmė matyti broką. Aš jau geriau iš naujo perdarysiu gaminį, jei man nepatinka rezultatas, bet jis turi būti idealus. Be to, tai – didžiulė atsakomybė. Darbuojuosi su brangiomis medžiagomis, papuošalai dažniausiai yra gaminami svarbiausiems žmonių gyvenimo įvykiams, todėl viskas turi būti nepriekaištingai padaryta“, – savo darbo filosofiją dėstė pašnekovė.
Dirba savarankiškai
Ilgą laiką juvelyrė darbavosi valstybinėse įmonėse, vėliau, kaip samdoma darbuotoja, – privačiose. Maždaug prieš 13 metų gavo pasiūlymą pradėti savo verslą, tad nusprendė nesėdėti rankų sudėjusi ir pradėjo dirbti savarankiškai.
„Supratau, kad taip jaučiuosi geriausiai – ne tik dirbu mėgstamą darbą, bet ir esu atsakinga tik už save ir savo gaminius. Niekas netrukdo pasiekti idealiausio varianto – kai patenkinti liekame abu, tiek aš, tiek mano klientas“, – akcentavo juvelyrė.
Savo dirbtuves ir klientų priimamąjį ji su buvusia bendradarbe atidarė Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, kur Danutė darbuojasi iki šiol.
Paklausiausi – vestuviniai, sužadėtuvių žiedai
Dažniausiai žmonės užsuka vestuvinių ar sužadėtuvių žiedų, kuriuos gali išsirinkti iš gausaus katalogo asortimento arba užsisakyti pagal savo poreikius. Juvelyrė visada patars, paaiškins ir padės išsirinkti patį optimaliausią variantą. Taip pat ji pagal individualius užsakymus gamina įvairias apyrankes, auskarus. Ne tik gamina, bet ir taiso (pavyzdžiui, didina, siaurina žiedus, įdeda iškritusias akutes, pamestas detales), atlieka įvairiausius smulkius remonto darbus, kurie, beje, yra labai paklausūs.
„Vestuvėms geriausias yra klasikinis lygus žiedas. Jis ne tik visada bus tinkamas keičiantis madoms, bet ir iš praktinės pusės geriausias. Atėjus laikui vestuvinius žiedus gana dažnai tenka didinti ar mažinti. Tad klasikinius tvarkyti yra kur kas paprasčiau ir pigiau, o jei yra ornamentai, raižiniai, akutės – jau daug sudėtingiau“, – pastebėjo pašnekovė.
Danutės juvelyrės rankose gimsta nuostabūs darbai, ji sugeba su meile ir kruopštumu įgyvendinti klientų norus, jos kiekvienas darbas spinduliuoja šiluma, profesionalumu, pagarba metalui, atsakomybe prieš save ir klientą.
