Vieną dieną Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketa skeveldromis suvarpo civilinį Azerbaijan Airlines lainerį ir mėgina pėdsakus paskandinti Kaspijos jūroje. Nepavyko. Yra išgyvenusių ir įrašai iš lėktuvo.
Kitą dieną Rusijos šešėlinio tanklaivių laivyno laivas “Eagle S”, su Kuko salų registracija, prie Suomijos sugadina povandeninį elektros kabelį Estlink 2 ir nutraukia tris ryšio kabelius. Ir šį kartą sabotažo akcijos nepavyksta paslėpti – Suomija sulaiko sankcionuotą naftą į Egiptą plukdžiusį laivą, kuris jau be laidus plėšiusio inkaro plaukė toliau.
Rizikos bei grėsmės, kurias kelia agresyvi ir su kaimynais nesiskaitanti Rusija, nemažės ir 2025 metais. Bet jos ekonomikos laivą kol kas palaiko išteklių eksportas (ypač naftos), o gauti pajamas padeda ir kriptovaliutų platus naudojimas.
Rugpjūčio mėn. Rusijoje net buvo priimtas kriptovaliutų naudojimą ir “kasimą” reguliuojantis įstatymas. Mat apeinant draudimą naudotis SWIFT mokėjimo sistema, kai buvo sutrikdyti vykdyti tarpvalstybiniai sandoriai ir bei finansinės operacijos,
Rusija pasinaudojo kriptovaliutų galimybėmis ir apėjo sankcijas, sumažino priklausomybę nuo Vakarų finansų sistemų, nors ir su dideliais nuostoliais.
Pasak ekspertų, Rusijos ekonomika 2025 m. bus trapi, su augančiomis rizikomis, lėtai, bet užtikrintai einanti į ekonominę degradaciją, kuri atrodo neišvengiama, net jei karas Ukrainoje sustotų.
Arvydas Anušauskas yra Seimo narys nuo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
