Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Rytis Krušinskas. Reikalingi sprendimai, o ne lūkuriavimas ar abipusė kritika

  • 2017-01-13
  • Kaunieciams.lt
  • Naujienos

Rytis Krušinskas, Kauno technologijos universiteto senato pirmininkas, Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius

Pastaruoju laikotarpiu daug kalbama apie jau „pernokusį“ poreikį daryti esminius švietimo sistemos pokyčius. Manau, kad daugelis, susijusių su šia sistema ir suvokiančių, kad ji yra esminis elementas šalies ateičiai, išgyvena vis pasirodančias naujas žinias savaip. Žiūrint į bendrą kontekstą, visa tai, kas vyksta, atspindi gan graudžią situaciją: būdami mažos šalies gyventojai, spaudžiami ekonominio nepritekliaus bei globalių konkurencingumo iššūkių stokojame dviejų pamatinių dalykų efektyviam darbui – tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos.

Lietuvoje kalbama apie švietimo ir mokslo sistemos reformą jau daugelį metų, daug įvairių galimų alternatyvų buvo paminėta ir svarstyta, bet visuotinio susitarimo, bendros valios, kad tai darytume kompleksiškai nuosekliai ir skaidriai – neturime.

Tai, kas šiuo metu vyksta, panašu ne į galimų sprendimų paiešką, o į nesveiką konkurenciją ir bandymus „įkąsti“ vieni kitiems. Jeigu vieni paprašo pinigų planuojamoms iniciatyvoms, kiti pradeda kritikuoti – „kam jiems tiek reikia, ką jie darys, iš kur tokios sumos“ – ar galvoti – „jei jie prašo, tai prašykime ir mes, gal ir mums duos?“ Žiūrėdamas į esamą situaciją pasigendu labai aiškaus visuotinio sutarimo (galime tai pavadinti ir politine valia) tarp aukštojo mokslo strategų, švietimo sistemos ir valstybės elito, kur link Lietuvos aukštasis mokslas turėtų eiti.

Jeigu toks sutarimas atsiras kartu su politiniu palaiminimu, tuomet galėsime investuoti laiką, nukreipti žmonių išteklius rengiant aiškią, tikslią, „krištolinę“ studiją. Studijoje ar keliose studijose reikės diskutuoti dėl sisteminių prielaidų, vertinimo periodo, kaštų ir naudos elementų, diskonto normos vertinamiems pinigų srautams ar kitų aspektų, netgi gautų rezultatų. Galėsime pasitelkti įvairius išorinius ekspertus studijų kokybei vertinti, ir, galbūt, padarę sprendimus ir žengę žingsnį į priekį, nesidairysime atgal.

Dažnai kaip pavyzdys minima Estija šiuo, visuotinio sutarimo, keliu nuėjo jau senokai. Na, o mes įvairiomis diskusijomis ir pasisakymais vėl sėjame visuotinio nepasitikėjimo sėklą, vėl vieni kitus kritikuojame, o iš esmės – visi medžioja studentus ir studentų krepšelius. Jeigu sąlyginai dauguma to nori, atsisakykime krepšelių – finansuokime visus pagal tam tikrą „teisingą“ sistemą – ir tuos, kurie turi daug studentų ir tuos, kurie turi mažai. Tačiau tuomet pamirškime kokybės, tarptautinio konkurencingumo, universitetų kaip žinių šaltinio, turinčio pritraukti šviesiausius protus formuojančius valstybės ateitį, utopines svajas.

Šių vertybių neprioretizavimas veda į labai aiškią interesų kovą ir siekius išlikti, išlaikyti savąjį status quo. Pasakyti, kad švietimo sistema turėtų būti konkurencinga neužtenka, taip pat kaip ir pasakyti, kad švietimo sistema turėtų būti gerai finansuojama. Šiuo metu švietimo sistemoje atsivėrusios žaizdos pradeda vis labiau priminti apie save, o blogasis užkratas smelkiasi į visas kitas gyvenimo sritis. Todėl turime pasiryžti aiškiai matyti ilgalaikę 20–30 metų viziją – sutarti visos valstybės mastu, ko mes norim iš šios sistemos, užtikrinti atitinkamą finansavimą ir nesiblaškyti į šonus.

O dabar keletas minčių apie ekonominius aspektus.

Konsolidacija ekonominiu požiūriu: didelės išlaidos, sutaupymas, o gal investicija į visų mūsų ateitį? Daugeliu atvejų galima teigti, kad viskas priklauso nuo požiūrio ir to paties susitarimo bei vieningo matymo. Šiuo metu aukštosios mokyklos gauna tam tikrą lėšų dalį iš to pačio vargano valstybės biudžeto. Kiekvienas tvarkosi ir turi „savo karalystę“. Ir taip, galime kalbėti apie universitetų autonomiją, tačiau su autonomija suteikiama ir atsakomybė – prieš visuomenę, valstybę, o ne tik prieš savo organizacijos bendruomenę.

Galima kalbėti apie reikalingus milijonus įvairiems galimiems jungimosi scenarijams, galima kalbėti apie Europos Sąjungos skiriamą paramą, bet taip pat galima kalbėti ir apie tai kiek efektyviai panaudojami šiuo metu valstybės skiriami pinigai.

Atliekant ekonominius skaičiavimus, viena kertinių dedamųjų – išteklių centralizavimo ir optimizavimo galimybė, o ne išskaidymo, kaip yra dabar. Lietuvoje didžioji dalis viešosios infrastruktūros apskritai yra išvystyta 3,5 milijonų gyventojų skaičiui, o šiam drastiškai mažėjant, perteklinė infrastruktūra tampa ekonominiu galvosūkiu. Su tuo susiję ir universitetų turto valdymo klausimai. Kokia yra užsienio valstybių patirtis toli žvalgytis nereikia: aplinkinėse šalyse – Estijoje, Lenkijoje – universitetų valdomas turtas yra jų nuosavybė. Priimami ir atitinkami valdymo sprendimai: jei turtas perteklinis – jis parduodamas rinkoje, o gauti pinigai investuojami ar kitaip panaudojami universitetų veikloje.

Lietuvoje girdimose kalbose apie galimą universitetų konsolidaciją, švietimo sistemos permainas galima numanyti, jog egzistuoja tariami nugalėtojai ir pralaimėjusieji, ar neteisingai suprasti. Iš to atsiranda tam tikras pereinamojo laikotarpio laukimas – kol ateis politinė jėga, įsiklausysianti ir galbūt išgirsianti tuos kurie yra tariamai pralaimėjusieji ankstesnėse nebūtų lobių dalybose. Kažkam įsiteikus, kažkam pabandžius parduoti savo idėjas, kažkam pateikus savus argumentus ar pakritikavus, suskaičiuojama, jog reikės 30 ar 120 milijonų iš nebūtų lobynų. Po to – naujas „pereinamasis laikotarpis“, kol gims nauja mintis. Deja, bet toks šiandien yra mūsų valdymo efektyvumas ir bendro siekio ieškojimas.

Ieškant išeities iš šios aklavietės, reikalinga išsami kaštų-naudos analizė, atsakingai įvertinanti galimų sprendimų efektyvumą. Ją atliekant visos suinteresuotos pusės turėtų sutarti dėl pagrindinių proceso tikslų, vertinimo laikotarpio, prognozavimo prielaidų, netgi tos pačios diskonto normos, kuri gali ženkliai keisti laukiamo rezultato vertę, rizikos vertinimo instrumentų. Tai yra gilių ir daug iečių sulaužysiančių diskusijų detalės, po kurių gautas rezultatas turėtų būti aiškus ir argumentuotas. Reikia tik tam pasiryžti, suorganizuoti skaidrų ir atsakingą procesą.

Galite galvoti, kad man prisisapnavo, bet šiame bendrame kontekste man atrodo ekonomiškai logiška idėja Lietuvoje turėti du stiprius europiniu mastu konkuruojančius universitetus: Vilniaus ir Kauno (pavadinimai yra diskusijai). Lietuvos karo akademijos statusas yra specialus, galbūt atskiro vieneto.

Muzikos, dailės, marinistikos bei kitos akademijos (visos svarbios ir reikalingos Lietuvai) galėtų būti vieno iš universitetų struktūrinės dalys. Taip būtų išlaikomas regioninio vystymo principas, stiprinami ir vystomi kompetencijų centrai, regionuose, priklausomai nuo poreikio, sutelkiamas geriausias intelektinis potencialas. Be to, būtų vystomos tokios studijos, kurių poreikis yra didžiausias, o ne tos, kurias gali vystyti šiuo metu veikianti organizacija.

Lyg ir skamba paprastai, bet sprendimai turi būti ryžtingi, nors ir skausmingi. Lietuvai reikia išsilavinusio žmogaus, reikia pačių geriausių kompetencijų užtikrinančių mažos šalies pasaulinį konkurencingumą. Negalima teigti, kad reikia uždaryti, arba nereikalingas kažkuris universitetas, mums reikia visko, ką galime duoti geriausio savo šaliai, tiktai nereikia bijoti nepopuliarių sprendimų efektyviai valdyti ribotus išteklius.

Kada jau matysim, kad pasiteisino konsolidacija?

Jeigu mes dabar pradėtume universitetų konsolidaciją, manau, kad efektą šalies ūkiui, valstybės raidai, galėtume matyti tik po 10–15 metų. Paskaičiuokim labai paprastai: dabar nusprendžiame, kad universitetus jungiame, pats jungimosi procesas, nuo sprendimo patvirtinimo, truks mažiausiai 3–5 metus (atskirų universitetų situacija gali šiek tiek skirtis).

Po to dar turėsime pereinamąjį kelerių metų laikotarpį, kol procesai „susistyguos“, bendruomenės pažins vienos kitą, pradės dirbti kartu. Tik po to išleisime pirmąsias bakalaurų, magistrų, jaunųjų mokslo daktarų laidas. Vertinant visą ciklą, 10–15 metų laikotarpis yra optimalus. Ir tai – su sąlyga, kad mes pradedame daryti žingsnius jau dabar.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

VDU Ugnės Karvelis gimnazija turi naują direktorę

Jungia lietuvius ir ukrainiečius per bendras patirtis

Kaune – strateginės reikšmės Lietuvai objektas

Baigtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauno rajone mirusio kūdikio

Kauno rajone automobilis kliudė ir mirtinai sužalojo dviratininkę

Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Kiek kainuoja diktatūra? (video)

Už dyzelį valdžia laikinai plėš mažiau

„Vaikų Velykėlės“ Kaune kvietė pažinti šventinį Velykų laikotarpį

Metalo ir medienos įmonės ieško darbuotojų

Nusikaltimai ir nelaimės

Atvykėliams iš Rusijos ir Baltarusijos – jokių išmokų

Prokurorai nori naikinti Skvernelio neliačiamybę

Kam ką žada žvaigždės?

Teismui perduota Kaune apšaudytų troleibusų byla

VDU Botanikos sodo gyventojai

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 13-19 dienomis

Siūloma įpareigoti degalines įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles

Kad hidraulika veiktų

KTU mokslininkai sukūrė DI modelį lygumų upių būklei vertinti

Apklausa Vokietijoje: elgesys viešumoje šiurkštesnis

Diplominių darbų už pinigus rašytojams gresia bėdos

Investicijos į atsinaujinančią energetiką atsiperka

Kauno rajone tradicinis veteranų slalomas

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno policija informuoja

Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą pažeidus paliaubas

„Mes matėme Viešpatį!“ (Jn 20, 25) Atvelykio sekmadienis

Vengrija

Orbano era baigėsi

Šiauliai „patvarkė” Vilnių (Video)

Vengrijoje rinkimai – išliks Orbanas?

Švedija sulaikė iš Rusijos plaukusį laivą

Prie kontrabandinių cigarečių rastas lavonas dar neatpažintas

Rusija nori kariauti ir žudyti

Prezidentas sveikina šv. Velykų proga

Lietuvos geležinkeliai toliau skaitmeninasi

Premjerė pasveikino stačiatikius ir sentikius Velykų proga

Rusija agresijos per Velykas nenutraukė

KTU parodoje – studento sugrįžimas į tėvo gimtinę 

„Vaikų Velykėlės”

Vilniuje rengiamas „Gyvybės žygis“ Holokausto aukoms atminti

Suomijoje rastas sudužęs dronas ir nesprogusi kovinė galvutė

Kaunas ieško talentų

STT įžvelgė privačių įmonių protegavimą ministerijose

Harris svarsto dalyvauti JAV prezidento rinkimuose

Iranas derasi Pakistane?

Santakos tilto statyba artėja finišo link

Baku viešinti Premjerė mato plačias galimybes

„Žalgiris” laimėjo Belgrade (papildyta)

Apdovanoti iš misijos Kosove grįžę Lietuvos kariai

Šiaurės šalių dienos Kaune

Policija praneša

Kauno rajono seniūnijų projektų rezultatai

KTU mokslininkės apie visuomenės atsparumą

Vaikams norima atimti socialinius tinklus

Tomas Čyvas

Atsiduoti Vėsaitei bus galima, o susimokėti ne

Išteisintas Isoda: dalis čekių galėjo pasiklysti

Ką kam žada žvaigždės?

Raudondvaryje prisistatė futbolo akademijos moterų komanda

Kauno atranka į 2026 metų Tarptautinį skulptūros simpoziumą

Skvernelis turėtų atsisakyti teisinės neliečiamybės?

Kainos: Trumpas ir ajatolos, žalieji ir raudonieji (Video)

Šilainių plento remontas

Kviečia į veteranų slalomą

Seimas toliau svarsto siūlymą laikinai sumažinti akcizą dyzelinui

Ką kam žada žvaigždės?

FC „Hegelmann“ žvilgsnis į Afriką

ES pasveikino Trumpo ir ajatolų paliaubas

Kaune po žiemos bunda lauko gertuvės

Ministras: ,,Lietuva žengia link skaitmeninio radijo“

TS-LKD: turime tapti rusiškai meškai sunkiai įveikiamu ežiu

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone

A. Anušauskas: Ukraina plečia galimybes

„Rail Baltica“ pradeda Kauno mazgo dalies projektavimo darbus

Ką kam žada žvaigždės?

Rusija pavirtino 16 kamerūniečių žūtį kare prieš Ukrainą

Policija ieško Kaune dingusios moters

„RYTAS“ FIBA ČEMPIONŲ LYGOS FINALO KETVERTE

Tris kėlinius dominavęs „Žalgiris” sugriuvo ketvirtajame

Kaip stabdyti skrandžio ir žarnyno vėžį?

Didmiesčiuose auga kokaino ir kitų narkotikų vartojimas

Ką dėti ant kavos staliuko, kad atrodytų stilingai?

Slapti simptomai, kuriuos ignoruoja dauguma lietuvių: ką pastebi šeimos gydytoja?

Juodi maišytuvai – stiliaus viršūnė ar trumpalaikė mada?

Ką kam žada žvaigždės?

Stonio byla dėl galimo PVM grobstymo grąžinta prokuratūrai

„Šventinė” įvykių suvestinė

Kaune birželį vyks stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos

Fiksuota virš 3 tūkst. elektros atjungimų

Kremlius netinkamai reaguoja į padažnėjusius Ukrainos smūgius

Sinoptikė: šiltesni orai žada sugrįžti tik savaitgalį

Moterų rankinio lygoje liko keturios pretendentės į čempionės titulą

Baigtas vilkų medžioklės sezonas: sumedžioti 275 žvėrys

Policija: į Kauno klinikas paguldytas kūdikis iš Marijampolės

Naujakuriai Kauno „Silicio slėnyje“ – Lietuvos inžinerijos kolegija

„Artemis II“ astronautai pasiekė Mėnulio gravitacinės įtakos sferą

Popiežius Velykų sveikinime „Urbi et Orbi“ pasmerkė karą

Pirmosios poros sveikinimas

Olimpiečiai kviečia į nemokamus renginius

„Jis pamatė ir įtikėjo“ (Jn 20, Velykų homilija)

Taivaniečių atstovybė gavo veiksmų planą investicijoms

Nuotr. asociatyvi.

Ką kam žada žvaigždės?

Taikos derybos sustabdytos?

VDU Ugnės Karvelis gimnazija turi naują direktorę

2026-04-14

Jungia lietuvius ir ukrainiečius per bendras patirtis

2026-04-14

Kaune – strateginės reikšmės Lietuvai objektas

2026-04-14

Baigtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauno rajone mirusio kūdikio

2026-04-14

Kauno rajone automobilis kliudė ir mirtinai sužalojo dviratininkę

2026-04-14
Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Kiek kainuoja diktatūra? (video)

2026-04-14

Už dyzelį valdžia laikinai plėš mažiau

2026-04-14

„Vaikų Velykėlės“ Kaune kvietė pažinti šventinį Velykų laikotarpį

2026-04-14

Metalo ir medienos įmonės ieško darbuotojų

2026-04-14

Nusikaltimai ir nelaimės

2026-04-14

Atvykėliams iš Rusijos ir Baltarusijos – jokių išmokų

2026-04-14

Prokurorai nori naikinti Skvernelio neliačiamybę

2026-04-14

Kam ką žada žvaigždės?

2026-04-14

Teismui perduota Kaune apšaudytų troleibusų byla

2026-04-13

VDU Botanikos sodo gyventojai

2026-04-13

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 13-19 dienomis

2026-04-13

Siūloma įpareigoti degalines įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles

2026-04-13

Kad hidraulika veiktų

2026-04-13

KTU mokslininkai sukūrė DI modelį lygumų upių būklei vertinti

2026-04-13

Apklausa Vokietijoje: elgesys viešumoje šiurkštesnis

2026-04-13

Diplominių darbų už pinigus rašytojams gresia bėdos

2026-04-13

Investicijos į atsinaujinančią energetiką atsiperka

2026-04-13

Kauno rajone tradicinis veteranų slalomas

2026-04-13

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-13

Kauno policija informuoja

2026-04-13

Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą pažeidus paliaubas

2026-04-13

„Mes matėme Viešpatį!“ (Jn 20, 25) Atvelykio sekmadienis

2026-04-13
Vengrija

Orbano era baigėsi

2026-04-13

Šiauliai „patvarkė” Vilnių (Video)

2026-04-12

Vengrijoje rinkimai – išliks Orbanas?

2026-04-12

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos