Roberta Ažukaitė, visuomenininkė, LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotoja
Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pastebimas reiškinys, kai tam tikros dešiniųjų pažiūrų žiniasklaidos priemonės, nuomonės formuotojai ir visuomenininkai imasi vaidmens, tarsi galėtų masiškai kreipti visuomenės nuotaikas savo norima kryptimi. Jie dažnai pateikia save kaip vienintelį „teisingą“ balsą, turintį teisę spręsti, kas priimtina, o kas – ne. Tačiau realybėje žmonės komentaruose, diskusijose ir kasdieniuose pokalbiuose visai ne taip lengvai pasiduoda tokiems sufabrikuotiems naratyvams apie tariamą teisėtai išrinktos valdžios nuvertimą.
Žiniasklaida bei socialiniai tinklai neabejotinai yra galingi įrankiai. Tačiau jie nėra visagaliai – visuomenės piliečių sąmoningumas ir kritinis mąstymas šiandien yra kur kas stipresni nei kai kam atrodo. Nepaisant bandymų kurti sumaištį, dauguma žmonių puikiai suvokia, kad demokratija nėra žaidimas, kur valdžią galima nulinčiuoti ar pakeisti vien todėl, kad jos sprendimai kažkam nepatinka.
Visuomenėje turime pripažinti, kad nuomonės skirsis – tai natūralu demokratinėje valstybėje. Tačiau skirtumai neturi virsti patyčiomis, destrukcija ar sąmoningu valstybės silpninimu. Deja, pastaruoju metu dešiniojo flango iniciatyvos vis dažniau balansuoja ant šios ribos. Jie ne tik kritikuoja, bet ir aktyviai kuria naratyvus, kurie primena sąmoningą visuomenės supriešinimą: viešai menkinami valstybės vadovai, iš jų atimamas legitinumas, klijuojamos etiketės visiems, kurie nepritaria tokiems veiksmams.
Kur matyta, kad Prezidento ar ministro nebūtų norima matyti viešuose renginiuose vien dėl ideologinių nesutarimų? Ar tai nėra tiesioginis kenkimas valstybei? Tokia elgsena rodo ne brandžią politinę kritiką, o pavojingą norą destabilizuoti sistemą. Net „šuo laidos“, kaip sakytų kai kurie komentatoriai, tampa labiau atsparios destrukcijai nei tam tikros mūsų žinių laidos, kurios vietoje informavimo dažnai renkasi pigų triukšmą.
Teisėtai išrinkta valdžia jau beveik metus dirba savo darbą, siekia sprendimų, tačiau nuolatinis sabotažas, paremtas melu ir manipuliacijomis, trukdo šiai veiklai. Blogiausia, kad melai kartais taip įtikimai pateikiami, jog jais pradeda tikėti patys jų kūrėjai. Tai veda ne prie politinės konkurencijos, o prie antivalstybiškų reiškinių, kurie silpnina mūsų bendrą ateitį.
Kritikuoti valdžią – sveika ir būtina. Tačiau kurti sąlygas chaosui, rengti tuščius mitingus, kuriuose daugiau pirštais baksnojama į asmenybes, o ne kalbama apie turinį, – tai jau ne demokratija, o grėsmė demokratijai. Demokratinės normos reiškia, kad reikia gerbti žmonių pasirinkimą. Kaip buvo gerbiama ankstesnė valdžia, taip pat turi būti gerbiama ir dabartinė. Priešingu atveju, kritika praranda konstruktyvumą ir virsta nusikaltimu prieš pačią valstybę.
