Jis tikėjo, kad diskusijos apsaugos nuo smurto.
Deja, Čarlis Kirkas (Charlie Kirk) apsiriko. Šis jaunas, įtaigus visuomenės numylėtinis, tradicinių, konservatyvių pažiūrų žmogus buvo nužudytas. Jam buvo tik 31 metai. Be jo liko žmona ir du mažamečiai vaikai. Čarlis sakydavo, kad reikia diskutuoti — kalbėti su kairiaisiais radikalais, argumentais įrodyti savo tiesą; taip bus išvengta smurto. Ir jis tai darė įtaigiai: debatuose jam nebuvo lygių — triuškino savo oponentus žodžių kovose.
Kairieji radikalai, fašistiniai „leftistai“, diskusijose, neturėdami argumentų, sprogdavo iš pykčio. Nenugalėję Čarlio Kirko debatuose, jie organizavo neapykantos išpuolius prieš šį charizmatinį jaunuolį. Dirva nužudymui buvo paruošta. Ir Čarlis buvo nužudytas klastingai — nušautas iš pasalų. Raudonasis, kairysis teroras, naudotas Lenino, Stalino ir kitų komunistų, vėl parodė savo veidą. Jo užsakovai — šiuolaikiniai neokomunistai, marksistai, praktikuojantys tam tikrą „leftizmą“, kuriame susipynė marksizmo ir diktatūrinio liberalizmo dogmos.
Leftistai negali rimtai diskutuoti, nes, mano nuomone, neturi argumentų savo kliedesiams pagrįsti. Ten, kur jiems nepavyksta įvesti laisvo žodžio cenzūros — dažnai prisidengiant politiškai korektiškumu, žmogaus teisėmis ir panašiai — jie pereina prie teroro veiksmų. Ypač nusiteikia prieš tikinčiuosius, tautiškumą ir tradicinę vyro bei moters santuoką. Leftistai nepripažįsta Dievo. O jeigu nėra Dievo, vadinasi, esą galima daryti viską: žudyti, ištvirkauti, tildyti kitaip galvojančius.
Čarlio Kirko nužudymą pasmerkė net jo oponentai: buvęs JAV prezidentas demokratas Džo Baidenas ir pretendentė Kamala Haris. O kaip elgiasi kai kurie lietuviški apsimestiniai Ukrainos rėmėjai? Jie šią žmogžudystę pateisina — esą Čarlis kritikavo Ukrainą, todėl už kitą nuomonę galima žudyti. Nors Čarlis Kirkas reikalavo griežtai nubausti leftistų globojamą nusikaltėlį, kuris traukinyje nužudė jauną ukrainietę, šiems veikėjams vis tiek atrodo, kad tai „blogai“ jų prasme.
Man tapo aišku, kad kai kuriems lietuviškiems leftistams Ukrainos rėmimas yra tik priedanga savo tikslams siekti. Tikras Ukrainos rėmėjas — jei jis nėra rusų agentas — niekada nesidžiaugs žmogžudyste. Man asmeniškai pasakojo draugai ukrainiečiai, kad jiems yra labai sunku: iš vienos pusės puola rusų agresoriai, iš kitos — Europos leftistai šantažuoja: norite Vakarų pagalbos, tada priimkite prieštaringai vertinamą Stambulo konvenciją, pripažinkite tariamas „72 lytis“, leiskite net karo metu mitinguoti LGBT aktyvistams, remkite transgenderizmo ideologiją. Europos leftistai aiškiai sako: mums nereikia krikščioniškos ir tautinės Ukrainos. Štai čia sutampa Rusijos imperialistų ir Europos leftistų interesai: tradicijomis ir laisvu žodžiu paremtos Ukrainos valstybės jiems nereikia.
