Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovė Gintarės Kuncaitytė
Tvarių inovacijų proveržio skatinimui skirta Inovacijų agentūros priemonė „Žaliasis eksperimentas + Ecoinovacijos“ sulaukė beveik pusšimčio Lietuvos įmonių dėmesio, o 8,7 mln. eurų finansavimas bus skirtas 20-ies į aplinkos apsaugą orientuotų projektų įgyvendinimui. Bendra šių projektų vertė – kiek daugiau nei 14 mln. eurų.
Iš viso 47 pateiktuose projektų įgyvendinimo planuose labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės tvarių produktų gamybai skirtų technologijų kūrimui ir aplinkosauginių sprendimų diegimui siekė pritraukti 21,6 mln. eurų finansavimą – daugiau kaip dvigubai nei numatytas priemonės biudžetas, kuris siekė 10 mln. eurų.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria 8,7 mln. eurų finansavimą Lietuvos įmonėms, kad jos galėtų toliau plėtoti tvarius ir inovatyvius produktus bei veiklos modelius. Dėmesys tvarumui – tai svarbi Lietuvos verslo konkurencingumo sąlyga. Tad tokios investicijos į inovacijas padės šalies verslui sėkmingai žengti į ateitį ir kurti tvarią ekonomiką“, – pabrėžia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė.
Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovės Gintarės Kuncaitytės teigimu, didelis pateiktų projektų skaičius ir siekis pritraukti finansavimą rodo augantį Lietuvos įmonių dėmesį aplinkai draugiškesnių produktų vystymui bei savo veiklos tvarumo didinimui per inovacijas.
„Aplinkai draugiški sprendimai atsiduria daugelio įmonių prioritetų sąrašo viršuje – ne išimtis ir mažos bei vidutinės įmonės, kurioms didinti savo tvarumą ir gebėti rinkai pasiūlyti aplinkosauginiu požiūriu pažangesnius produktus yra ne ką mažiau svarbu nei dideliems verslams. Dėl to džiugu, kad finansavimą gaus visos teigiamai įvertintus projektų įgyvendinimo planus pagal kvietimą „Žaliasis eksperimentas + Ecoinovacijos“ pateikusios įmonės“, – sako G. Kuncaitytė.
Anot G. Kuncaitytės, tai, kad finansavimui atrinkti mažiau nei pusė visų pateiktų projektų lėmė griežti kvietimo atrankos kriterijai, susiję tiek su įmonių veiklos sritimi, trukme, dydžiu ir finansiniais rodikliais, tiek su numatytomis projektų veiklomis.
Šalia pagal kvietimo sąlygas privalomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų kitos dažniausiai projektuose numatytos įgyvendinti veiklos yra ekologinis projektavimas ir ženklinimas. Pagal sumaniąją specializaciją ryškiausiai išsiskyrė produktų kūrimo, gamybos ir procesų valdymo bei dizaino technologijų (9 projektai) ir pažangių medžiagų bei konstrukcijų (7 projektai) sritys.
Šešiuose finansuojamuose projektuose bus kuriamos pasaulinio lygio inovacijos, o likusiuose – vietinės rinkos lygio sprendimai. Anot G. Kuncaitytės, nors vystomų pasaulinio lygio inovacijų skaičius kol kas yra mažesnis, Lietuvos įmonės potencialo šioje srityje tikrai turi, todėl ateityje į globalią rinką orientuotų sprendimų turėtų daugėti.
Didėti turėtų ir įmonių technologinės parengties lygis. Dauguma pareiškėjų šiuo metu yra 4-6 lygyje, tačiau projekto pabaigoje visos įmonės planuoja technologinį šuolį ir turi ambiciją pasiekti 8-9 lygį. Tai padaryti ir sėkmingai įgyvendinti projektus padės Inovacijų agentūros ekspertai. Jie stebės projektų įgyvendinimo progresą ir suteiks reikiamą ekspertinę pagalbą.
Finansuojami projektai apima visą Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną, tačiau daugiausiai teigiamai įvertintų projektų įgyvendinimo planų pateikė Kauno, Šiaulių ir Panevėžio įmonės.
Per ankstesnįjį „Žaliojo eksperimento“ kvietimą investicijų sulaukė 21 įmonė, o bendra finansuotų projektų suma viršijo 8,7 mln. eurų.
