Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Gynybos inovacijos Lietuvoje: potencialas yra, sistemos – ne

  • 2025-07-22
  • kaunieciams.lt
  • Nuomonė

Pasaulyje šiuo metu suskaičiuojama beveik 60 karinių konfliktų ir šis skaičius yra pats didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Nesibaigiantis karas Ukrainoje, didžiulė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir kiti ženklai rodo, kad artimiausiu metu pasaulis nevirs ramesne vieta. Tačiau pastarieji keleri metai gerokai pakeitė ir šalių supratimą apie gynybą. Vis daugiau dėmesio skiriama šiuolaikinėms technologijoms, mat šiais laikais kelių šimtų eurų vertės dronas gali būti kur kas veiksmingesnis nei milijonus kainuojantis tankas. Lietuvos gynybos sektoriuje taip pat pastebimas technologijų proveržis, tačiau didesniam progresui trukdo iki šiol nepanaikinti barjerai. 

Dronai už tūkstančius naikina techniką už milijonus
Vakarų pasaulio žiniasklaida birželio mėnesį nagrinėjo Rusijoje įvykdytą specialią ukrainiečių operaciją „Voratinklis“, kai ši po 18 mėnesių planavimo pasiekė savo kulminaciją. Ukrainiečių slapta į Rusiją įvežti sprogmenimis pripildyti dronai birželio 1 dieną pakilo prie aviacijos bazių ir atakavo priešo bombonešius. Ukraina tam panaudojo 117 dronų, kurių vieno vertė – maždaug 2 tūkst. JAV dolerių. Tuo metu rusams padaryta žalos už maždaug 7 milijardus JAV dolerių.

Panašią ataką po poros savaičių įgyvendino Izraelis, kai smogė Iranui, siekdamas sunaikinti Teherano galimybes sukurti ir panaudoti branduolinį ginklą. Šaltiniai žiniasklaidoje pasakojo, kad Izraelio pajėgos sugebėjo į priešo teritoriją įvežti ginkluotus dronus, kurie vėliau buvo panaudoti pirmose atakose, silpninant Irano oro gynybą. O apdorodamas žvalgybinę informaciją ir parinkdamas būsimus taikinius Izraelis pasikliovė ir dirbtinio intelekto technologijomis, galėjusiomis apdoroti didelius duomenų kiekius.

Investicijų daugėja, bet tęstinumas neužtikrinamas
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės sektorius per pastaruosius trejus metus išaugo 18 procentų ir dabar jame veikia beveik 100 įmonių. Teisės firmos „Sorainen“ advokatas Paulius Murauskas pastebi, kad atsiranda vis daugiau valstybės iniciatyvų, kurios leidžia kurtis ir plėstis tokiam verslui.

„Šalies viduje matyti vis daugiau dėmesio ir noro iš institucijų rasti finansavimą. Pavyzdžiui, ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskelbtas projektas „Vytis“, pagal kurį gynybai skatinti numatyta skirti 300 mln. eurų, taip pat Inovacijų agentūros vykdomi projektai, ILTE parama paskoloms. Tų projektų vis atsiranda“, – pabrėžia teisininkas.

Visgi P. Murauskas pripažįsta, jog šiuo metu startuolių ir kitų gynybos verslų finansavimas yra smarkiai ribotas ir neužtikrina gynybos technologijas kuriančių verslų tęstinumo.

„Sveikintina, kad valstybė gynybos pramonėje atsisuko ir į inovacijas. Vis dėlto labai svarbu, kad atsirastų sistema, kaip su tuo dirbama, kad tarp idėjos ir produkto taikymo atsirastų aiškūs mechanizmai ir finansavimas, kurie padėtų Lietuvos startuoliams ir kitiems mūsų verslams atsirasti gynybos resusrsų įsigijimo planuose. Taip šalis laimėtų du kartus“ , – teigia „Sorainen“ advokatas P. Murauskas.

Gynybos idėjos – nuo karo simuliacijos iki šviesolaidžio kabelių naikinimo
Gynybos technologijų idėjų netrūksta. Tai įrodo ir neseniai Lietuvoje vykusi tarptautinė gynybos technologijų konferencija „Baltic Miltech Summit“, kurioje diskutuoti apie gynybos sektoriaus ateitį susirinko daugiau nei 650 dalyvių – nuo NATO atstovų iki technologijų kūrėjų.

„Baltic Miltech Summit“ metu organizuotas ir hakatonas – savotiškas šiuolaikinių gynybos technologijų idėjų ir sprendimų maratonas. Šio hakatono organizatorius vokietis Benjaminas Wolba sako, kad karas Ukrainoje labai aiškiai parodė, jog gynybos sektorius šiais laikais privalo ieškoti nebūtinai brangiausių, tačiau efektyviausių būdų apsiginti nuo priešo.

„Iš Vakarų pusės parama Ukrainai buvo stiprinama per vangiai. Todėl ukrainiečiai buvo priversti ieškoti pigesnių ir veiksmingesnių sprendimų. Jeigu negali išleisti milijonų ar milijardų tankams, karo laivams ar naikintuvams, turi ieškoti, ką gali pasigaminti pats. Gal tai gali būti „Molotovo kokteilis“, bet gal tai gali būti ir dronas. Tuomet labai aiškiai pasimato, kad technologija, kuri kainuoja vos kelis tūkstančius ar blogiausiu atveju keliasdešimt tūkstančių JAV dolerių, sugeba naikinti priešo sistemas, kurios kainuoja milijonus. Tai sukuria savotišką asimetrijos efektą, kurio kita kariaujanti pusė ilgainiui negali atlaikyti“, – pasakoja B. Wolba.

Tiesa, jis pabrėžia, kad vien tik drono gynybai ar priešo atakavimui neužtenka. Tam reikia pasitelkti aibę papildomų technologijų.

„Labai svarbūs visi kiti komponentai prie dronų, pavyzdžiui, naktinio matymo kameros, termovizinės kameros, pažangios jutiklių sistemos, nes dronui yra reikalinga informacija, kur skristi ir kur yra taikinys. Fronto linijoje įprastai GPS ryšys yra slopinamas, todėl negalima pasikliauti palydovais. Todėl navigacijai ypatingą reikšmę turi dirbtinis intelektas. Pavyzdžiui, naudojant kompiuterinį matymą, galima atpažinti objektus aplinkoje: štai medis, štai namas, o štai rusiškas tankas, kurį reikia sunaikinti“, – atskleidžia B. Wolba.

Pats hakatonas Vilniuje pritraukė kelioliką komandų iš Baltijos šalių, kitų Europos valstybių, taip pat Australijos ir JAV. Pasak hakatono organizatoriaus, jis puikiai atskleidė, kiek daug ir kokių gerų idėjų yra gynybos sektoriuje. Pavyzdžiui, 2025-ieji tapo metais, kai Ukrainai fronte vis daugiau problemų kelia per šviesolaidinius kabelius valdomi dronai. Juos rusai naudoja vis dažniau, tokius dronus sunkiau perimti, jie atsparesni aplinkai ir oro sąlygoms, gali medžioti uždarose patalpose ir vos iš kelių metrų aukščio.

„Viena iš hakatono komandų dirbo ties tuo, kaip būtų galima išsiaiškinti, kurie šviesolaidžio kabeliai yra aktyviai naudojami ir kaip tuos kabelius rasti bei sunaikinti, taip neutralizuojant šviesolaidinius dronus. Turėjome ir daug kitų įdomių idėjų. Viena jų buvo skirta karo simuliacijoms. Jei esi naujokas ir nori jungtis prie kariuomenės, tau reikia treniruočių. Viena komanda kūrė kompiuterinius karo scenarijus, kurie galėtų būti naudojami simuliacijose, vėliau papildytose virtualios realybės sprendimais, o tai leistų efektyviau apmokyti būsimus karius“, – renginį prisimena vokietis.

Gynybos įmonėms sunkiau atsidaryti net banko sąskaitą
„Sorainen“ advokatas P. Murauskas sako, kad net ir esant idėjoms ar finansams, gynybos verslas vis dar susiduria su iššūkiais, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip labai sudėtingi, tačiau realybėje atima daug pastangų. Pavyzdžiui, banko sąskaitos atsidarymas arba sukurto produkto sertifikavimas.

„Norint atsidaryti banko sąskaitą, toks verslas atsiremia į vidines bankų taisykles ir vertinimą, kad gynybos pramonės įmonės veikia rizikingesniame sektoriuje nei kitos bendrovės. Dėl to banko sąskaitas atsidaryti gali būti sudėtinga. Galiausiai pavyksta procesus suderinti, bet sugaištama daug laiko. Lygiai taip pat, jeigu vietinis verslas pagamina kokį nors ginklą, amuniciją ar kitą gynybos sektoriaus produktą ir nori jį parduoti, pirkėjai reikalauja sertifikatų, kad įsitikintų produkto kokybe. Norint gauti sertifikatą, ypač pradedančiajam verslui, kuris dar neturi patirties šiuose reikaluose, irgi reikia nueiti ilgą kelią“, – pasakoja teisininkas.

Tiesa, jis pabrėžia, kad pastaraisiais metais Lietuvoje į gynybos pramonės žaidėjus nukreipta įstatyminė bazė pagerėjo, sukurtos ir palankesnės sąlygos tarptautinėms įmonėms investuoti Lietuvoje. Ekspertai sako, kad didelės pasaulio gynybos pramonės įmonės domisi plėtra mūsų šalyje. Pavyzdžiui, vokiečių milžinės „Rheinmetall“ gamykla Lietuvoje turėtų pradėti veikti jau 2027-aisiais. Memorandumą valstybė yra pasirašiusi ir su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman“. Anksčiau skaičiuota, kad bendrovė amunicijos gamybą Lietuvoje galėtų pradėti 2026-aisiais. Neatmetama, kad artimiausiu metu išgirsime ir apie daugiau tarptautinių žaidėjų, norinčių investuoti Lietuvoje, o tai kurs pridėtinę vertę ne tik gynybos sektoriui.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

Valdančioji koalicija keisis?

Estijos prezidentas Kaune

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

Skvernelis jau paliečiamas

Trys kvapai, trys erdvės: kaip sukurti dieną pagal aromatus

Tomas Čyvas

Grynieji patikimiau, o vagiama ir internetu

Vengrija

Valatka apie Orbaną

Atsidaro Garliavoje naujas prekybos centras

„YouTube“ sustabdė Trumpą pašiepiančius vaizdo įrašus 

LRT

LRT ieško būdų pateisinti išlaidavimą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno rajonas nutraukia šildymą

Seimas nutars dėl Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo

Ar Rusija puls Lietuvą?

Zelenskis ir Meloni žada bendradarbiauti gynyboje ir dronuose

Jubiliejinis Kauno rajono kūdikis – Velykinė dovana šeimai

pinigiukai

Žmonės ima grynus pinigus

Skverneliui ir Starkevičiui gresia kalėjimas

Kaune nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui

Ukrainos vėliava

Ukrainos pajėgos kovo mėnesį atgavo beveik 50 km² teritorijos

Šaltibarščiai su lašiša? O galima su silke?

Gyvenimas tarp karo ir taikos: kai Ukrainoje labiausiai reikia ne žodžių, o sprendimų

Pagaliau atsigaus Kauno stotis?

Kaunas dėl Kapčiamiesčio : miškams pavojaus nėra

KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei

Ką kam žada žvaigždės?

VDU Ugnės Karvelis gimnazija turi naują direktorę

Jungia lietuvius ir ukrainiečius per bendras patirtis

Kaune – strateginės reikšmės Lietuvai objektas

Baigtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauno rajone mirusio kūdikio

Kauno rajone automobilis kliudė ir mirtinai sužalojo dviratininkę

Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Kiek kainuoja diktatūra? (video)

Už dyzelį valdžia laikinai plėš mažiau

„Vaikų Velykėlės“ Kaune kvietė pažinti šventinį Velykų laikotarpį

Metalo ir medienos įmonės ieško darbuotojų

Nusikaltimai ir nelaimės

Atvykėliams iš Rusijos ir Baltarusijos – jokių išmokų

Prokurorai nori naikinti Skvernelio neliačiamybę

Kam ką žada žvaigždės?

Teismui perduota Kaune apšaudytų troleibusų byla

VDU Botanikos sodo gyventojai

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 13-19 dienomis

Siūloma įpareigoti degalines įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles

Kad hidraulika veiktų

KTU mokslininkai sukūrė DI modelį lygumų upių būklei vertinti

Apklausa Vokietijoje: elgesys viešumoje šiurkštesnis

Diplominių darbų už pinigus rašytojams gresia bėdos

Investicijos į atsinaujinančią energetiką atsiperka

Kauno rajone tradicinis veteranų slalomas

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno policija informuoja

Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą pažeidus paliaubas

„Mes matėme Viešpatį!“ (Jn 20, 25) Atvelykio sekmadienis

Vengrija

Orbano era baigėsi

Šiauliai „patvarkė” Vilnių (Video)

Vengrijoje rinkimai – išliks Orbanas?

Švedija sulaikė iš Rusijos plaukusį laivą

Prie kontrabandinių cigarečių rastas lavonas dar neatpažintas

Rusija nori kariauti ir žudyti

Prezidentas sveikina šv. Velykų proga

Lietuvos geležinkeliai toliau skaitmeninasi

Premjerė pasveikino stačiatikius ir sentikius Velykų proga

Rusija agresijos per Velykas nenutraukė

KTU parodoje – studento sugrįžimas į tėvo gimtinę 

„Vaikų Velykėlės”

Vilniuje rengiamas „Gyvybės žygis“ Holokausto aukoms atminti

Suomijoje rastas sudužęs dronas ir nesprogusi kovinė galvutė

Kaunas ieško talentų

STT įžvelgė privačių įmonių protegavimą ministerijose

Harris svarsto dalyvauti JAV prezidento rinkimuose

Iranas derasi Pakistane?

Santakos tilto statyba artėja finišo link

Baku viešinti Premjerė mato plačias galimybes

„Žalgiris” laimėjo Belgrade (papildyta)

Apdovanoti iš misijos Kosove grįžę Lietuvos kariai

Šiaurės šalių dienos Kaune

Policija praneša

Kauno rajono seniūnijų projektų rezultatai

KTU mokslininkės apie visuomenės atsparumą

Vaikams norima atimti socialinius tinklus

Tomas Čyvas

Atsiduoti Vėsaitei bus galima, o susimokėti ne

Išteisintas Isoda: dalis čekių galėjo pasiklysti

Ką kam žada žvaigždės?

Raudondvaryje prisistatė futbolo akademijos moterų komanda

Kauno atranka į 2026 metų Tarptautinį skulptūros simpoziumą

Skvernelis turėtų atsisakyti teisinės neliečiamybės?

Kainos: Trumpas ir ajatolos, žalieji ir raudonieji (Video)

Šilainių plento remontas

Kviečia į veteranų slalomą

Seimas toliau svarsto siūlymą laikinai sumažinti akcizą dyzelinui

Ką kam žada žvaigždės?

FC „Hegelmann“ žvilgsnis į Afriką

ES pasveikino Trumpo ir ajatolų paliaubas

Kaune po žiemos bunda lauko gertuvės

Ministras: ,,Lietuva žengia link skaitmeninio radijo“

TS-LKD: turime tapti rusiškai meškai sunkiai įveikiamu ežiu

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone

A. Anušauskas: Ukraina plečia galimybes

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

2026-04-17

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

2026-04-17
Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

2026-04-16

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

2026-04-16

Valdančioji koalicija keisis?

2026-04-16

Estijos prezidentas Kaune

2026-04-16

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

2026-04-16

Skvernelis jau paliečiamas

2026-04-16

Trys kvapai, trys erdvės: kaip sukurti dieną pagal aromatus

2026-04-16
Tomas Čyvas

Grynieji patikimiau, o vagiama ir internetu

2026-04-16
Vengrija

Valatka apie Orbaną

2026-04-16

Atsidaro Garliavoje naujas prekybos centras

2026-04-16

„YouTube“ sustabdė Trumpą pašiepiančius vaizdo įrašus 

2026-04-16
LRT

LRT ieško būdų pateisinti išlaidavimą

2026-04-16

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-16

Kauno rajonas nutraukia šildymą

2026-04-16

Seimas nutars dėl Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo

2026-04-16

Ar Rusija puls Lietuvą?

2026-04-16

Zelenskis ir Meloni žada bendradarbiauti gynyboje ir dronuose

2026-04-15

Jubiliejinis Kauno rajono kūdikis – Velykinė dovana šeimai

2026-04-15
pinigiukai

Žmonės ima grynus pinigus

2026-04-15

Skverneliui ir Starkevičiui gresia kalėjimas

2026-04-15

Kaune nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui

2026-04-15
Ukrainos vėliava

Ukrainos pajėgos kovo mėnesį atgavo beveik 50 km² teritorijos

2026-04-15

Šaltibarščiai su lašiša? O galima su silke?

2026-04-15

Gyvenimas tarp karo ir taikos: kai Ukrainoje labiausiai reikia ne žodžių, o sprendimų

2026-04-15

Pagaliau atsigaus Kauno stotis?

2026-04-15

Kaunas dėl Kapčiamiesčio : miškams pavojaus nėra

2026-04-15

KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei

2026-04-15

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-15

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos