Donatas Latkauskas, LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotojas
Lietuviai dažnai sako, kad svajoja gyventi kaip Skandinavijoje. Visi norime švarios aplinkos, kokybiško švietimo, prieinamos medicinos, stiprios savivaldos ir socialinio saugumo. Tačiau ar kada susimąstome, kaip šioms šalims pavyko pasiekti tokį gyvenimo lygį, kuriuo žavimės?
Norint, kad svajonės virstų realybe, reikia ne tik tikėtis, bet ir veikti. Priimti sprendimus, kurie kartais nebūna populiarūs, bet yra būtini. Būtent toks yra nekilnojamojo turto (NT) mokestis – sprendimas, kurį Lietuva ilgai atidėliojo. Dabar esame vienu žingsniu arčiau šio svarbaus pokyčio.
Kodėl NT mokestis būtinas?
Ar mes, kaip valstybė, kaip visuomenė, siekiame teisingumo? Be abejonės. Būtent dėl to šis mokestis ir yra reikalingas. Daugybė žmonių Lietuvoje moka mokesčius nuo kiekvieno savo uždirbto euro. Tuo tarpu kiti – turintys nekilnojamojo turto, verto dešimčių ar net šimtų tūkstančių eurų – nemoka beveik nieko. Ar tai sąžininga? Ar normalu, kad žmogus, turintis prabangų butą senamiestyje, prisideda mažiau nei mokytojas ar slaugytoja, dirbantys visuomenei gyvybiškai svarbų darbą? Aš manau, kad NT mokestis – tai bandymas grąžinti teisingumą. Tai žinia, kad turtas, kaip ir darbas, turi prisidėti prie valstybės kūrimo.
Ką rodo užsienio patirtis?
Pažvelkime į Daniją, Švediją, Vokietiją ar Kanadą – šalis, kuriose viešosios paslaugos yra vienos geriausių pasaulyje. Jas vienija tai, kad nekilnojamasis turtas jose apmokestinamas nuosekliai ir sąžiningai. Ten niekam nekyla klausimų, kodėl už milijono vertės būstą reikia mokėti. Tai nėra bausmė – tai atsakomybės išraiška.
Jungtinė Karalystė šiuo metu svarsto, kaip reformuoti nekilnojamojo turto apmokestinimą – vietoje neefektyvaus „council tax“ siūloma įvesti skaidresnę sistemą, paremtą rinkos verte. Tai daroma ne dėl mados ar eksperimento, bet todėl, kad tokie mokesčiai yra patikimi, prognozuojami ir padeda išlaikyti tvirtą valstybės stuburą.
NT mokesčio naudos gavėjai – Lietuvos žmonės
Šis mokestis – tai investicija į mūsų visų kasdienybę. Jis padės savivaldybėms užtikrinti pastovias pajamas, kurios bus naudojamos ne abstrakčioms idėjoms, o labai konkretiems dalykams: sutvarkytiems šaligatviams, apšviestoms gatvėms, suremontuotoms mokykloms, pagalbai socialiai pažeidžiamiems žmonėms.
Ir taip, sąžiningumas svarbus. Mažos vertės turtas neturi būti apmokestinamas, o socialiai jautrioms grupėms – taikomos išimtys. Būtent tokį variant ir siūlo socialdemokratai.
Galime toliau apsimetinėti, kad viską padengs Europos pinigai ar kad lėšų atsiras „kažkaip“. Tačiau toks požiūris nėra išmintingas. Turime pažiūrėti žmogui į akis ir pasakyti tiesą: „Kad būtų geriau, turime visi po truputį prisidėti.“ Jei norime tokių viešųjų paslaugų, kokias turi Vakarų Europa, turime ir mokesčių sistemą pertvarkyti pagal tą patį principą. O NT mokestis – vienas svarbiausių žingsnių ta kryptimi.
Jei siekiame, kad Lietuva taptų tikrai pažangi Europos valstybė, turime suprasti: mokesčiai nėra bausmė. Jie yra mūsų visų susitarimas dėl bendros gerovės.
