2021 09 16
Dideli importuotų į Lietuvą perdirbimui deklaruojamų atliekų kiekiai keliauja ne į perdirbimo gamyklas, o paprasčiausiai sudeginami kogeneracinėje jėgainėje. Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, tokia galimai neteisėta padėtis ne tik iškraipo vietinę rinką, atitolina nuo valstybės siekiamų žiedinės ekonomikos tikslų, bet ir nustumia šalį tarsi į trečiojo pasaulio šalies, kur galima pigiau atsikratyti atliekų, poziciją.
Patikrinęs atliekų tvarkytojus pagal vieningą atliekų apskaitos informacinę sistemą GPAIS, Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad į Lietuvos teritoriją iš kaimyninių valstybių galimai neteisėtai įvežami dideli kiekiai nepavojingų atliekų: nors jos dokumentuose nurodomos kaip antrinės žaliavos perdirbimui, vis dėlto yra sudeginamos vienoje šalies kogeneracinėje jėgainėje.
Lietuvos regioniniai atliekų tvarkymo centrai neturi kur deginti savo dalies atliekų, todėl šiuo atveju importuotas kuras, kuris net neskirtas deginti, atima galimybę sutvarkyti atliekas iš vietinių atliekų gamintojų. „Tai visiškai nepriimtina ne tik dėl žiedinės ekonomikos principų, bet ir mūsų atliekų tvarkytojų atžvilgiu – juk vietines, Lietuvoje susidariusias atliekas, kurių nebegali paruošti perdirbti ir atiduoti deginti, yra priversti šalinti sąvartyne, tai yra atsikratyti pačiu netvariausiu būdu“, – sako Simonas Gentvilas.
Ministras pažymi, kad aptikus beprecedentį rinkos iškraipymą tvarkant atliekas, būtina reguliavimo priemonėmis pertvarkyti atliekų sistemos jėgų pusiausvyrą tarp atliekų rūšiavimo organizatorių, atliekų deginimo operatorių ir sąvartynų operatorių. „Atliekų jėgainės yra statytos kaip valstybinės svarbos objektai, siekiant sutvarkyti lietuviškas atliekas. Dabar matome, kad šios atliekos išstumiamos, kūrybiškai importuojant ir sudeginant svetimas atliekas. Mes turime veikti išvien su Lietuvos savivaldybėmis uždarant sąvartynus ir paverčiant juos istorija. Visų pirma savivaldybių surenkamos atliekos neturi konkuruoti atliekų deginimo jėgainėse su svetimomis atliekomis. Tai atliksime dviem būdais – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba reguliuos atliekų deginimo ir sąvartynų tarifus, o sąvartynų uždarymą nulems ir taršos mokesčių padidinimas“, – teigia Simonas Gentvilas.
Lietuvoje sąvartyno mokestis sudaro 10 EUR/t, Lenkijoje jis siekia 61 EUR/t, Latvijoje – 65 EUR/t, o Estijoje jis nuo kitų metų augs iki 90 EUR/t.
Pernai Atliekų tvarkymo įstatymu buvo įtvirtintas draudimas įvežti į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti sąvartyne arba energijai gauti.
Kitomis Atliekų tvarkymo įstatymo pataisomis Aplinkos ministerija siūlo dar griežčiau reguliuoti atliekų sistemos dinamiką didinant aplinkos teršimo sąvartyne pašalintomis atliekomis mokestį, įvedant komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros reguliavimą.
