2021 09 03
Įsibėgėjus grybavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena, kad miške reikia elgtis atsakingai – nežaloti grybų, nedraskyti samanų ir miško paklotės. Kai kurie grybautojai nepažįstamus, keistos išvaizdos, pakirmijusius ar nuodingus grybus ima spardyti, trypti. Dėl to paplinta mažiau jų sporų, mažiau maisto lieka gyvūnams. Nukenčia ir saugomos rūšys.
„Grybai yra svarbi ekosistemos dalis. Jie skaido augalų, gyvūnų ir kitų organizmų liekanas ir taip spyglius, lapus, šakas, kelmus padeda paversti dirva. Grybuose gyvena daug vabzdžių ir jų lervų. Be to, jie labai susiję su augalais. Kai kurie augalai auga tik tokiame substrate, kuriame yra atitinkamų grybų“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė.
Pasak jos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše yra 117 saugomų grybų (įskaitant kerpes) rūšių, kurių liesti nevalia. Daugelis žmonių jų nepažįsta ir nerenka, bet nevengia paspirti ar perlaužti. Kita retųjų grybų nykimo priežastis – tinkamų buveinių nykimas, miško kirtimas ar kiti miškininkystės darbai, keičiantys augavietės savybes.
„Lankymosi miške taisyklės numato, kad draudžiama žaloti grybus, naikinti miško paklotę. Motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais.
Statyti jas miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių. Kurti laužus galima tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose atitinkamai pažymėtose laužavietėse“, – primena specialistė.
Nepaisantiems šių reikalavimų gali tekti mokėti baudą. Kitas baudą galintis užtraukti grybavimo pažeidimas – saugomų rūšių grybų rinkimas ar naikinimas. Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše nustatyta, kad juos paimti iš gamtos galima tik mokslo tiriamiesiems darbams, turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą. Be to, jais draudžiama prekiauti.
Neteisėtas saugomų rūšių laukinių grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas ar kitoks neteisėtas naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 580 eurų. Teks atlyginti ir žalą gamtai, už sunaikintą saugomos rūšies grybą ji siekia 72,6 euro.
Įsibėgėjus grybavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena, kad miške reikia elgtis atsakingai – nežaloti grybų, nedraskyti samanų ir miško paklotės. Kai kurie grybautojai nepažįstamus, pakirmijusius, keistos išvaizdos ar nuodingus grybus ima spardyti, trypti. Dėl to paplinta mažiau jų sporų, mažiau maisto lieka gyvūnams. Nukenčia ir saugomos grybų rūšys.
Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 120 eurų. Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20-50 eurų bauda.Laukinių augalų ir grybų įstatyme nustatyta, kad fiziniai asmenys gali grybauti visuose miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais arba saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. Taip pat nustatyta, kad renkant grybus privačioje žemėje arčiau kaip 100 metrų nuo savininkų sodybų reikalingas savininko sutikimas.
Lankymasis miške gali būti ribojamas dėl gaisrų pavojaus, įvykus stichinei nelaimei, saugant miško išteklius, saugomus objektus. Draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai, naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės.
