2021 05 21
Gegužės 21-22 d. vyksiančiose Euro grupės (EG) ir neformalaus ECOFIN vaizdo konferencijose, kuriose dalyvaus finansų ministrė Gintarė Skaistė, pagrindinis dėmesys bus skiriamas euro zonos ekonominio atsigavimo ir atsparumo, viešųjų finansų tvarumo bei žaliųjų mokesčių klausimams.
Neformalaus ECOFIN posėdžio metu finansų ministrai diskutuos apie tolesnę monetarinės ir fiskalinės politikos raidą Europoje, pereinant į ekonominio atsigavimo laikotarpį. Kartu su palaikančiąja monetarine politika, skatinanti fiskalinė politika COVID-19 krizės metu ženkliai prisidėjo prie žmonių pajamų lygio ir verslo palaikymo. Tolesnis šių politikų derinimas itin svarbus siekiant tvaraus Europos Sąjungos (ES) ekonomikos atsigavimo.
„Vienas iš didžiausių vidutinio laikotarpio iššūkių yra rasti tinkamą balansą tarp ekonomikos augimo palaikymo ir fiskalinio tvarumo užtikrinimo vidutiniu-ilgesniuoju laikotarpiu. Dėka palaikančios monetarinės politikos, šiuo metu finansavimo sąlygos rinkoje itin palankios, skolos aptarnavimo kaštai lieka žemi nepaisant išaugusio skolos lygio. Visgi tokios palankios sąlygos nesitęs amžinai, tad turime tam ruoštis jau šiandien – įgyvendinant ilgalaikį poveikį ekonomikos augimui turinčias pertvarkas. Šiuo atžvilgiu itin svarbų vaidmenį vaidina „Naujos kartos Lietuvos“ plano priemonės“, – pažymėjo G. Skaistė.
Ministrai taip pat aptars galimą valstybės paramos priemonių atitraukimo įtaką įmonių bankrotų rodikliams. Nors krizės metu įmonių bankrotų ir neveiksnių paskolų lygis toliau mažėjo, sutariama, kad tam reikšmingos įtakos turėjo valstybės pagalbos priemonės. Ateityje, valstybės paramos priemonių apimtims mažėjant, nemokių įmonių skaičius, tikėtina, išaugs.
„Ekonomikai pereinant į atsigavimo stadiją, valstybės paramos priemonės turi būti tikslinės, laikinos ir orientuotos į labiausiai nukentėjusius sektorius bei visuomenės grupes. Kaip pabrėžia Europos Komisija, yra rizika, kad palaipsniui mažėjant valstybės paramos apimtims galime matyti augančius įmonių bankrotų skaičius. Lietuvoje situaciją atidžiai stebime ir tokiai galimybei ruošiamės– praėjusiais metais buvo įgyvendinta nemokumo reforma, leidžianti mažinti bankroto procesų trukmę ir sąnaudas, taip pat sudaranti galimybes lengviau išsaugoti perspektyvų verslą, skatinant restruktūrizavimo procesus ir finansinių sunkumų sprendimą neteisminiu keliu“, – sakė G. Skaistė.
Susitikimo metu finansų ministrai taip pat aptars žaliųjų mokesčių politikos ateitį, jų vaidmenį siekiant ambicingų ES klimato politikos tikslų, aplinkosaugos mokesčių poveikį konkurencingumui. Lietuvoje šiems klausimams taip pat skiriama daug dėmesio. Finansų ministerijos įsteigta Mokesčių peržiūros darbo grupė vertina įvairias augimui palankių mokesčių alternatyvas, įskaitant aplinkosauginius mokesčius bei egzistuojančių lengvatų iškastiniam kurui peržiūrą. Konkrečius pasiūlymus darbo grupė, numatoma, pateiks šį rudenį.
EG posėdyje bus pristatytos naujausios Europos Komisijos (EK) prognozės, kuriose pirmą kartą prognozuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF) poveikis. 2020 m. Lietuvos BVP smuko sąlyginai nedaug (-0,9 proc.), didele dalimi dėl atsparaus eksporto. Pasak EK, ateityje BVP augimas stiprės dėl atsigaunančios vidinės paklausos. Europos Komisija prognozuoja, kad 2021 m. Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., o 2021 m. – 3,9 proc.
Finansų ministrai posėdyje apžvelgs esamą situaciją ir rizikas bankų sektoriuje ir priežiūros institucijų – Bendros pertvarkymo valdybos (SRB) ir Europos centrinio banko (ECB) – veiksmus.
Taip pat numatoma patvirtinti EG 2021 m. antrojo pusmečio darbų programą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas ekonomikos gaivinimui ir fiskalinės politikos koordinavimui euro zonoje, Bankų sąjungos užbaigimui, skaitmeniniam eurui, tarptautiniam euro vaidmens stiprinimui.
