Pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl pagrindinių verslinių išteklių žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2021 metams, taip pat patvirtintos Tarybos išvados dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“.
Taryboje nuspręsta 2021 m. Lietuvos žvejams leisti sugauti 2848 t centrinio baseino strimelių, tai yra 36 proc. mažiau nei 2020 m., tačiau Taryba įsiklausė į Lietuvos ir kitų šalių siekį padidinti šprotų žvejybos galimybes 6 proc., taigi šprotų bus leista sugauti 13 996 t. Pagrindinio baseino lašišų kvota padidinta 9 proc. (kitąmet galės būti sužvejoti 1464 vienetai).
„Pasisakėme už didesnes šprotų žvejybos kvotas nei siūlė Europos Komisija. Po ilgų, iki vėlyvos nakties užsitęsusių diskusijų pavyko susitarti dėl maksimalaus moksliškai pagrįsto didinimo. Laikomės pozicijos, kad žvejybos galimybių mažinimas daugiau nei trečdaliu, kaip nutiko centrinių strimelių atžvilgiu, yra nepriimtinas. Todėl kartu su Latvijos kolegomis pateikėme politinę deklaraciją, kuria raginame susitarti dėl galimų saugiklių, kad ateityje tokia situacija nepasikartotų“, – teigia Lietuvai ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje atstovavęs žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas, pabrėždamas, kad Lietuva visų derybų metu pasisakė už nuoseklų mokslinių rekomendacijų taikymą ir prieš didelius žvejybos galimybių svyravimus.
„Būtina atsižvelgti ir į socialines – ekonomines pasekmes bei siekti išlaikyti žvejybos sektoriaus gyvybingumą. Esame žvejojanti tauta ir siekiame tokia likti, todėl šiandien mums tenka ypač sunki užduotis siekti balanso tarp griežtos išteklių apsaugos ir sektoriaus išsaugojimo“, – teigia žemės ūkio viceministras.
Siekiant atkurti kritinės būklės rytinių menkių išteklius ir toliau bus draudžiama tikslinė jų žvejyba 25 ir 26 pakvadračiuose, į kuriuos patenka ir Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos vandenys. Lietuvai skirta 33 t rytinių menkių priegaudos kvota (70 proc. mažiau nei 2020 metams nustatyta priegaudos kvota) žvejojant kitų rūšių žuvis.
Norėdama palaikyti sektoriaus gyvybingumą, Lietuva Tarybos posėdžio metu pasiūlė pradėti diskusijas dėl kitų rūšių žvejybos alternatyvų. „Baltijos jūros ekosistema dėl įvairių faktorių keičiasi, todėl turime veikti lanksčiai ir sudaryti visas sąlygas žvejoti gausėjančias, bet iki šiol nenaudotas žuvų rūšis“, – mano E. Gustas.
Patvirtintos Tarybos išvados dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“
Taryba patvirtino pirmininkaujančios Vokietijos parengtas išvadas dėl vieno iš Žaliojo kurso kertinių elementų – strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kurioje pabrėžiama, kad siekiant klimato neutralumo iki 2050 m. reikia sukurti tvarią, integruotą žemės ūkio ir maisto gamybos politiką. Išvadose atspindėtas Tarybos požiūris.
Anot žemės ūkio viceministro E. Gusto, siekiant strategijos tikslų turi prisidėti visos susijusios sritys, nepaliekant to vien tik žemdirbiams.
„Svarbu, kad nustatant tikslus kiekvienai valstybei būtų tinkamai atsižvelgta į jų individualią situaciją, atliktas visapusiškas poveikio vertinimas, sprendžiami ne tik aplinkos ir klimato iššūkiai, bet didinama ir žemės ūkio gamyba bei kaimo gyvybingumas. Daugėjant reikalavimų gamintojams turi būti užtikrinamos adekvačios paskatos, lygios konkurencinės sąlygas konkuruojant su produkcija iš trečiųjų šalių“, – pažymėjo viceministras.
Dvi dienas vykstančioje Taryboje siekiama patvirtinti bendrąjį požiūrį dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos paketo, įgalinant pirmininkaujančią Vokietiją derybas tęsti su Europos Parlamentu. Pirmadienį aptarti likę neišspręsti klausimai, tarp jų – žalioji architektūra, privalomųjų sąlygų reikalavimai, tiesioginės paramos perskirstymo aspektai, susietoji parama. Derybos bus tęsiamos antradienį.
Foto https://newsroom.consilium.europa.eu/events/20201019-agriculture-and-fisheries-council-october-2020
