Kai bandoma teisinti visa tai, ką prezidentas Donaldas Trumpas ir jo artimi bendražygiai prišnekėjo apie Ukrainą ir Rusiją, argumentuojama, kad jie taip galimai nemąsto, bet tokia esanti jų derybų taktika. Paprastai tariant, jie kalba visiškus vėjus, tikėdamiesi rezultatyvių derybų.
OK. Bet kaip tada paaiškinti Trumpo pirmosios kadencijos teiginį, jog šaunūs amerikiečių kariai per XVIII a. nepriklausomybės karą be baimės puolė britų oro uostus? Čia – apie intelektą. O štai ir apie moralę+intelektą: „Negalima pradėti karo su valstybe, kuri už jus 20 kartų didesnė” (toks buvo Trumpo priekaištas Ukrainai).
Tikrai? Tokiu atveju suomiai 1939 metais pasielgė neteisingai, nepriimdami sovietų ultimatumo ir nusprendę ginti ginklu savo žemę. Ir belgai 1940 m. gegužę buvo neteisūs, pasipriešinę Vokietijos naciams ir kovoję taip, kad tarp belgų ir vokiečių įvyko didžiausias to meto tankų mūšis.
Pagal Trumpą, Stalinas ir Hitleris – teisūs ir šaunūs, o suomiai ir belgai – ne. Tinka tokia logika? Jei netinka, tai nereikia aiškinti, kad visos Trumpo kalbos – tik dėl derybų.
Apgailėtina, kad pernai per prezidento rinkimus Amerika rinkosi iš tokių kandidatų, kaip Trumpas ir Kamala Harris. Komedija Dumb and Dumber, kitaip nei jos politiniai atkartojimai, buvo bent truputį juokinga ir nelėmė mūsų visų gyvenimų.
