Internetiniams ir telefoniniams sukčiams skaičiuojant rekordines „pajamas“ – vien per kelis šių metų mėnesius sukčiai iš žmonių išviliojo apie 4 mln. eurų, – Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, socialdemokratas Darius Razmislevičius reiškia įsitikinimą, kad vien teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų darbas nebus vaisingas, jeigu nebus didinama atsakomybės našta, tenkanti finansų institucijoms – bankams ir kitoms įstaigoms.
„Pernai į sukčių pinkles pateko apie 13 tūkst. žmonių, jie prarado daugiau nei 17 mln. eurų.
2023 m. nuo sukčių nukentėjo apie 10 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie prarado apie 13 mln. eurų. Nors Lietuvos viešojo sektoriaus institucijos pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo siekiant mažinti sukčiavimo atvejų skaitmeninėje erdvėje, negalime ignoruoti ekspertų įspėjimų, kad vien visuomenės švietimu ir teisėsaugos pastangomis šio blogio nepažabosime. Turime nustatyti įpareigojimus finansų ir kredito įstaigoms, kad jos būtų suinteresuotos pasaugoti savo klientus nuo žalos“, – komentuoja D. Razmislevičius.
Parlamentaras primena, kad bendradarbiavimo memorandumą pasirašė Generalinė prokuratūra, Lietuvos policija, Nacionalinio kibernetinio saugumo centras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.
,,Per pastaruosius trejus metus sukčiavimo atvejų, kai apgaule buvo užvaldytos lėšos iš finansinių įstaigų sąskaitų, skaičius padidėjo 74 proc.
Jau darosi sunku rasti žmonių, kurie nebūtų nukentėję nuo sukčių. Tai – visuomenės ir valstybės pažeminimas, pažeidžiamų žmonių žlugdymas. Privalome gintis. Gerai, kad prasideda diskusijos apie bankų pareigas ir atsakomybę. Britų bankai, kaip žinome, jau įpareigoti atlyginti sukčių padarytą žalą“, – pažymi parlamentaras.
Kompensuoja klientų nuostolius per 5 dienas
D. Razmislevičius atkreipia dėmesį, kad Jungtinėje Karalystėje pagal naujas taisykles vietos bankai privalo per 5 dienas kompensuoti iki 85 tūkst. svarų sterlingų (apie 98,7 tūkst. eurų) siekiančią klientų žalą, patirtą dėl sukčiavimo.
„Kyla klausimas, kodėl mūsų šalyje, kurios žmonės, tarp jų ir viso gyvenimo santaupas prarandantys vieniši senjorai, taip neproporcingai kenčia dėl sukčių siautėjimo, vis dar nekeliamas klausimas dėl finansinių institucijų pareigų, dėl žalos atlyginimo?
Čia svarbu akcentuoti, kad įpareigojimas atlyginti žalą sukuria realią paskatą kuo greičiau ir kuo veiksmingiau spręsti klientų apsaugos problemas. Deja, šiandien akivaizdu, kad visa atsakomybė Lietuvoje verčiama nusikaltimų aukoms, kurios kvailinamos du kartus: vieną kartą – sukčių, kitą kartą – bankų ir visuomenės. Nenuostabu, kad daugelis sukčiavimo atvejų yra tiesiog nepranešami, taigi tikro sukčiavimo masto mes net ir nematome“, – pažymi socialdemokratas.
D. Razmislevičius pabrėžia, kad daugeliu atveju sustabdyti pinigų pervedimą per finansines institucijas yra praktiškai neįmanoma, nes transakcijos vyksta realiu laiku.
„Kai kurios finansinės institucijos taiko diferencijuotos transakcijų peržiūros praktiką, kai pervedimas sulaikomos, jei siunčiama naujam naudos gavėjui.
Taip pat diegiamas veido atpažinimo reikalavimas ir kiti saugikliai. Bet, kaip žinome, apgauti žmonės patys atiduoda savo pinigus ir net butus, taigi veido atpažinimas čia nepadės. Būtina stiprinti transakcijų stebėjimą realiu laiku ir įpareigoti atlyginti žalą“, – mano Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos narys D. Razmislevičius.
Parlamentaras pažymi, kad pasauliniame pinigų pervedimo versle dominuoja finansinių technologijų („fintech“) subjektai. Prognozuojama, kad „fintech“ bendrovių pajamos per artimiausius 5 metus Lietuvoje turėtų pasiekti 7,7 mlrd. eurų.
