Kitąmet Kauną papuoš Lietuvos valstybingumo puoselėtojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūra. Paminklą miestui dovanoja Prano Kiznio fondas. Monumentą kuria kauniečiams jau pažįstami skulptoriai iš Ukrainos, „Laisvės kario“ autoriai Olesas Sidorukas ir Borisas Krylovas. Kauniečiai kviečiami išrinkti arba pasiūlyti paminklui tinkamiausią vietą, savo nuomonę išreiškiant internete iki gruodžio 8-osios.
Monumentas šalies istorijai
Kaunas laikomas patriotiškiausiu šalies miestu, o dabar taps ir „karališku“. Jau kitais metais iškils įspūdinga Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos Karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūra. Ją Kaunui neatlygintinai dovanoja mecenatas prof. Pranas Kiznis. Miestas savo ruožtu sutvarkys aplinką greta būsimo paminklo, pasirūpins mažosios architektūros elementais.
Kūrinį Ukrainoje lieja Lietuvoje pripažinimą pelnę talentingi skulptoriai Olesius Sidorukas ir Borysas Krilovas.
„Mes pusantro šimto metų nestatėme paminklų savo istorijai. Tiksliau – mums statė svetimus, nieko bendro su tautos dvasia neturinčius stabus. Man keista pozicija tų, kurie sako, kad mes jau per daug „apsipaminklinom“. Bijau, kad taip kalba tie, kurie nesididžiuoja mūsų kalba, turtinga kultūra. Tie žmonės atmeta mūsų šeimų tradicijas, papročius ir iš principo neskaito mūsų istorijos knygų. Į Kauną atėjome todėl, kad čia tokio negatyvo mažiausia“, – apie dovaną Kaunui kalbėjo verslininkas ir kultūros mecenatas prof. P. Kiznis.
Pasak jo, tautos lūpose dažniausiai minimas Vytautas, Žygimantas Augustas, įtvirtinęs Lietuvoje Renesansą, tačiau kitos istorinės asmenybės ir jų darbai primirštami. Aleksandras Jogailaitis labai mylėjo Lietuvą, todėl net tapęs Lenkijos karaliumi į ją neišsikėlė.
Istorikų nuomone, ši asmenybė garsi ne tik dėl karybos, bet ir dėl į Lietuvą atneštų humanizmo idėjų, valstybės archyvo – Lietuvos Metrikų – sistemingo pildymo. Manoma, kad pats kunigaikštis vadovavo šalies raštinei ir diplomatinei tarnybai, puoselėjo lietuvių kalbą.
Nuspręs patys kauniečiai
„Mums garbė sulaukti tokios dovanos. Neabejoju, kauniečiai išrinks tinkamiausią vietą Aleksandro Jogailaičio skulptūrai. Tikiu, kad ji taps dar vienu traukos tašku mieste, kuris leis geriau pažinti mūsų istoriją bei iškilias asmenybes“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Padovanoti šį kūrinį Kaunui nuspręsta matant mūsų valstybės simbolio Vyčio – „Laisvės kario“ skulptūros – sėkmės istoriją. Pasak P. Kiznio, kauniečiai ir miesto bendruomenės šį paminklą laiko savu, didžiuojasi juo.
Mecenatas įsitikinęs, kad Kaunas neišvengiamai taps „karališku miestu“, nesvarbu už kurią vietą nubalsuotų gyventojai.
Remiantis istoriniais šaltiniais, Aleksandras Jogailaitis rūpinosi Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika ir miesto parapija. 1503 m. liepos 13 d., paprašytas klebono Jono Zaluskio, jis suteikė Bažnyčiai fundacinių privilegijų, valdų ir žemės mieste bei apylinkėse. Valdovas skatino, kad bent dalis pamaldų vyktų lietuvių kalba.
Siūlo tris galimas erdves
Aleksandro Jogailaičio skulptūrai miestas siūlo tris variantus: Ramybės parko prieigos Miško gatvės ašyje arba žaliasis plotas Draugystės parke, ar Mažasis ąžuolynas ties Kauno apskrities viešąja biblioteka.
Tokios galimos alternatyvos pasirinktos neatsitiktinai – tai kauniečių ir miesto svečių lankomos erdvės, kurias puošia menininkų kūriniai, istorinius įvykius menantys paminklai bei Kaunui giminingų šalių ir miestų dovanoti akcentai.
Balsavimas vyksta internetu: www.kaunas.lt/karaliska-dovana-kaunui/. Miestiečių sprendimo laukiama iki gruodžio 8 dienos. Savivaldybė taip pat kviečia gyventojus siūlyti ir kitas galimas lokacijas.
Pagal išrinktą vietą bus atitinkamai orientuoti ir postamento elementai, todėl vėliausiai bus išlietos detalės, susijusios su istorikų įžvalgomis, archyvinių tyrinėjimų rezultatais.
Paminklo atidengimas planuojamas 2024-aisiais, per valstybinę ar miesto šventę.
