Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo ankstesnėje Seimo kadencijoje priimtos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) biudžetinėms įstaigoms, tokioms kaip mokyklos ir darželiai. Galimybės gauti 1,2 proc. GPM neteko ir religinės bendruomenės.
Seimo narys socialdemokratas Audrius Radvilavičius drauge su grupe parlamentarų užregistravo pasiūlymą grąžinantį galimybę skirti GPM paramą valstybinėms švietimo įstaigoms ir religinėms bendruomenėms.
„Daugeliui švietimo įstaigų ir religinių bendruomenių gyventojų parama – gyvybiškai svarbi.
Juk kiekvienas turime teisę pasirinkti, kam skirti dalį savo GPM. Deja, ankstesnis Seimas šią mūsų teisę žiauriai apribojo. Ši žinia visuomenėje sukėlė nuostabos ir nusivylimo bangą“, – komentuoja A. Radvilavičius.
Anot parlamentaro, švietimo įstaigų vadovai nuogąstauja dėl galimų šios permainos pasekmių.
„Mokyklos, kurios anksčiau gaudavo reikšmingą dalį lėšų iš gyventojų paramos, susidurs su iššūkiu skubiai rasti alternatyvių finansavimo šaltinių.
Švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto lėšų, todėl svarbu išsaugoti galimybę gyventojams ir bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo. Atimant teisę švietimo įstaigoms pretenduoti į šią paramą ir nesuteikiant pakankamo alternatyvaus finansavimo, smarkiai bloginama jų finansinė padėtis“, – įspėja A. Radvilavičius.
Socialdemokratas atkreipia dėmesį, kad privačios mokyklos, kurių finansinė situacija ir šiaip geresnė, ir toliau galės gauti paramą iš gyventojų pajamų mokesčio dalies.
A. Radvilavičiaus vertinimu, buvusios valdančiosios daugumos sprendimas buvo skubotas ir gali tik dar pagilinti socialinę nelygybę švietimo srityje.
„Kadangi biudžetinės įstaigos praras dalį finansavimo, vietos savivaldybėms gali tekti padidinti savo biudžetus, kad kompensuotų prarastas lėšas.
Tai gali sukelti papildomą spaudimą vietos savivaldai ir paveikti kitų viešųjų paslaugų finansavimą“, – įspėja parlamentaras.
Jis taip pat dalijasi religinių organizacijų atstovų nuogąstavimais: kaimo vietovėse yra parapijų, kurių finansinė padėtis yra ypač sudėtinga.
„Didelė dalis kulto pastatų yra istorinio ir kultūrinio paveldo objektai, reikšmingi visai visuomenei.
Jų išlaikymo ir priežiūros finansinė našta tenka tikinčiųjų bendruomenėms. Religinės bendruomenės neturėtų būti diskriminuojamos ar laikomos mažiau visuomenei reikšmingomis nei nevyriausybinės organizacijos. Kiekvienas turėtume turėti galimybę pasirinkti, kam skirti dalį savo GPM“, – įsitikinęs Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys A. Radvilavičius.
