Lietuvos valstybės atkūrimo dieną šiemet Kaunas minės ypatingai. Tądien sukanka 99-osios šalies valstybingumo ir 95-osios Kauno technologijos universiteto (KTU), kilusio iš Lietuvos universiteto, įkūrimo metinės. Ta proga valstybinės šventės renginių programą mieste papildys ir Universiteto iniciatyvos.
Šventinės dienos išvakarėse – vasario 15 d. – KTU centriniuose rūmuose (K. Donelaičio g. 73) nuo 15 val. vyks Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai, lauks KTU teatro studijos „44“ pasirodymas, šventinę programą surengs KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“.
Ypatingas šventės akcentas – naujos KTU muziejaus ekspozicijos „Asmenybės universiteto ir valstybės istorijoje“, skirtos 95-osioms Lietuvos universiteto ir 100-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinėms, atidarymas. Ją nemokamai aplankyti kviečiami visi kauniečiai ir miesto svečiai.
Istorinės asmenybės
„Norėjome į istoriją pažvelgti per asmenybes, tuo metu turėjusias didelę įtaką Universitetui ir visai šaliai. Ekspozicijai pasirinkome valstybę atkūrinėjusius ir Universitetą kūrusius bei jame dirbusius žmones – Vasario 16-osios akto signatarus, Prezidentą Antaną Smetoną, 4 premjerus: Augustiną Voldemarą, Praną Dovydaitį, Antaną Tumėną, Leoną Bistrą, ministrus Petrą Leoną ir Vladą Jurgutį bei Kovo 11-osios akto signatarus.
Mums taip pat buvo svarbu parodyti Universiteto bendruomenės narių dalyvavimą kovose už laisvę“, – parodą pristatė KTU muziejaus vedėja Audronė Veilentienė.
Laiko stebuklu
„Valstybės atkūrimą vertinu kaip stebuklą. Juk per tokį trumpą laiką sugebėjome pakilti iš karo nuniokotos ir gerokai atsilikusios šalies. Tokiomis aplinkybėmis buvo sunku net pagalvoti apie šalies atkūrimą, o mūsų tautiečiai sugebėjo dar ir daug ištaigingų pastatų pastatyti, kuriuos dabar Europa atranda iš naujo. Moderniame interjere jie naudojo tautinius elementus“, – sakė A. Veilentienė.
Ano meto inteligentai, matydami, kad šalies įstaigose trūksta valstybės tarnautojų ir todėl tenka įdarbinti kitataučius, net nemokančius lietuvių kalbos, nutarė įkurti Aukštuosius kursus, 1922 m. vasario 16 d. reorganizuotus į universitetą.
Paskelbus registraciją į Aukštuosius kursus susidomėjimas studijomis viršijo lūkesčius – per savaitę užsiregistravo daugiau kaip 600 būsimųjų klausytojų ir tai tarsi savaime bylojo apie mokslo įstaigos būtinybę.
Universitetas – gyvybiškai būtinas valstybei
Pasak A. Veilentienės, tai buvo puikus būdas inteligentijai kurti: „Lietuva, siekdama tarptautinio pripažinimo, iš užsienio diplomatų išgirsdavo skaudžius žodžius: „Kokia jūs valstybė, jeigu net universiteto neturite?“
Tokie istoriniai epizodai galėtų būti sektinu pavyzdžiu ir šių dienų visuomenei, kuriai neretai pritrūksta pilietiškumo ir bendruomeniškumo. Vasario 16-osios renginiai – gera proga sugrįžti beveik šimtmetį atgal ir pasisemti anuometinio ryžto ambicingiems pokyčiams. Visa tai, anot A. Veilentienės, tiesiog būtina puoselėjant laisvos, nepriklausomos Lietuvos istorijos atminimą.
Ypatingas šventės akcentas – naujos KTU muziejaus ekspozicijos „Asmenybės universiteto ir valstybės istorijoje“ atidarymas. Ją nemokamai aplankyti kviečiami visi kauniečiai ir miesto svečiai.
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai ir ekspozicijos „Asmenybės universiteto ir valstybės istorijoje“ atidarymas vyks vasario 15 d., trečiadienį, 15 val. KTU Centriniuose rūmuose (K. Donelaičio g. 73). Daugiau informacijos: www.ktu.lt
