Stasys Ignatavičius, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas – žmogus, kuris dar 1990-ųjų vasarą su bendraminčiais pirmą kartą organizavo šaulių kelionę į Žalgirio mūšio vietą. Tais metais, kai Lietuva dar tik stojosi ant savo kojų, o pasienius dar kontroliavo sovietiniai pareigūnai, tai buvo ne tik patriotinė, bet ir drąsi politinė akcija.
„Tuomet pasieniečius „apeiti“ padėjo Audrius Butkevičius. Rizikos buvo, bet mums pavyko. Grįžome saugiai, o šauliai – tiek uniformuoti vyrai, tiek tautiniais rūbais pasipuošusios merginos – pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos vardu stovėjo iškilmingoje rikiuotėje prie Žalgirio mūšio paminklo“, – prisimena S. Ignatavičius.
Istorijos pamoka po atviru dangumi
Šiandien, praėjus 35 metams, šaulių išvyka į Griunvaldą tapo gražia ir prasminga tradicija. Nuo 2015 metų kasmet čia keliauja vis gausesnis būrys jaunųjų šaulių. Šiemet jų bus net šimtas – dvigubai daugiau nei įprastai.
Kodėl būtent Griunvaldas? Nes tai – simbolinė vieta, kurioje 1410 m. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila pasiekė vieną didžiausių pergalių Europos istorijoje. „Tuo reikia didžiuotis ir tą pasididžiavimo jausmą perduoti jaunajai kartai“, – sako S. Ignatavičius.
Išvyka – tai ne ekskursija, o gyvas įsijautimas į istoriją. Jaunieji šauliai kelias dienas gyvena viduramžių atmosferoje: stebi riterių turnyrus, vaikšto po senovinį miestelį, dalyvauja mūšio rekonstrukcijoje. Jie ne tik stebi, bet ir patys tampa simbolinės istorijos dalimi – stovykloje rengiama įšventinimo į Vytauto Didžiojo riterius ceremonija, o Malborko pilyje skamba „Tautiška giesmė“.
Patirtis, kuri lieka visam gyvenimui
Griunvaldo mūšio rekonstrukcija – įspūdingas reginys. „Tūkstančiai riterių, dešimtys tūkstančių žiūrovų iš visos Europos. Vienais metais buvo net 80 tūkstančių. Toks mastas padaro neišdildomą įspūdį“, – įspūdžiais dalinasi vienas iš kelionės organiztorių, ilgametis S. Ignatavičiaus bendaržygis, šaulys Dainius Bikuličius.
Tačiau šauliams svarbiausia – ugdomoji vertė. Prieš kelionę jaunieji šauliai ruošiasi viktorinoms apie Žalgirio mūšį, o stovykloje žinias praturtina paskaitomis – šiemet prie jų prisijungs ir istorikas prof. Valdas Rakutis.
„Šaulių sąjunga nuo 11 metų ugdo jaunąją kartą būti ne gyventojais, o piliečiais. Mylėti savo valstybę, jos istoriją, dalyvauti atminties išsaugojime – tai esminiai patriotinio ugdymo komponentai“, – pabrėžia S. Ignatavičius.
Logistika, paramos paieškos ir ateities planai
Kelionė į Griunvaldą – ne vien dvasinė, bet ir praktinė užduotis. Trijų dienų stovykla palapinėse, šiemet jau ir su savo virtuve, reikalauja rimto pasiruošimo. Visa laimė, didžiąją finansinės naštos dalį prisiėmė Lietuvos šaulių sąjungos vadovybė: skyrė lėšų transportui, draudimui ir maitinimui. Prie išvykos finansavimo prisidėjo LR Seimo narys, šaulys Kazimieras Starkevičius, skyręs lėšų V. Putvinskio-Pūtvio klubo nariams „Žalgirio” autobusui išsinuomoti. Paramos buvo prašyta ir iš Kauno miesto ir rajono savivaldybių – jaunųjų šaulių edukacinėms pramogoms, ekskursijoms apmokėti. „Kiekvienas euras – tai galimybė vaikams iš arčiau pažinti istoriją, išgyventi ją savo akimis“, – sako organizatoriai.
Ateityje planuojama plėsti iniciatyvą – lankyti partizanų bunkerius, Nepriklausomybės kovų vietas, gilinti supratimą apie Lietuvos kovą už laisvę XX amžiuje. „Švietimo sistema per menkai kalba apie šias temas. Mes turime pareigą tai ištaisyti“, – ateities planais pasidalino S. Ignatavičius.
Asmeninis įsipareigojimas Lietuvai
„Esu šaulys nuo 1989-ųjų, atkūriau Sąjungą. Mano pareiga – perduoti žinias jaunajai kartai. Ypač savo vaikaičiams. Noriu, kad jie augtų tikrais Lietuvos piliečiais“, – sako S. Ignatavičius.
Ir kai šimtai jaunų žmonių, stovėdami Griunvalde su Vyčio ženklu ant rankovės, gieda „Tautišką giesmę“ – tampa aišku, kad ši kelionė svarbi ne tik jiems. Ji svarbi visai Lietuvai.
