Įsibėgėjo šlapias ir niūrokas ruduo, tačiau jei auginate šunį, jį pasivaikščioti tenka vesti bet kokiu oru. Kaip šiuo metu rūpintis jo kailiu? Ruduo – dar ir metas, kai dauguma šunų šeriasi, keičia savo kailį. Ar šunų kirpyklos procedūros gali padėti sumažinti „plaukų sūkurius“ namuose? Apie tai daugiau pasakoja Berno zenenhundų ir Ši-cu veislių šunų augintoja, dresūros mokyklos ir šunų kirpyklos „Perlų oazė“ vadovė Evelina Radzevičienė.
Šiuo metų laiku keturkojį parvedus iš lauko tenka jį iškart vestis į dušą ir prausti pėdas. Kai kurie šeimininkai augintinių kojų kailį kaskart plauna su muilu ar šunims skirtu šampūnu.
„Rekomenduoju šiuo metu rinktis kuo natūralesnes kosmetikos priemones, kitaip dažnas plovimas gali išsausinti šuns kailį, jis pradės veltis, sausės ir oda,“ – perspėjo E. Radzevičienė.
Šampūnai – pagal kailio tipus ir norimą poveikį
Pašnekovė savo šunims ir kirpykloje „Perlų oazė“ naudoja „Botaniqa“ priežiūros priemones. E. Radzevičienė sako, jog abiejų jos auginamų veislių šunys – ilgaplaukiai, taigi ir vienų, ir kitų maudynės bei kailio priežiūra reikalauja daug laiko ir kruopščiai atsirinktų priemonių.
„Man svarbi natūrali kosmetika, puoselėjanti, maitinanti šuns kailį. „Botaniqa“ šampūnai, kondicionieriai yra be silikonų ar parabenų, todėl net ir maudant dažnai jam nepakenks. Tačiau jei išties dažnai maudote šunį, jo kailiui praverstų naudoti dar ir kondicionierių – kad neišsausėtų,“ – patarė pašnekovė.
Šunų šampūnai gali suteikti skirtingą efektą ir yra skirti skirtingų kailių tipams: vieni drėkina, kiti – glotnina, suteikia blizgesio.
„Botaniqa“ turi „Basic“, „Show“ ir „Active“ linijas. „Basic“ – tai kasdienė, įprasta kailio priežiūra. Jei kailis jau yra pažeistas, jį reikia atstatyti, tokiu atveju rekomenduočiau naudoti „Active“ liniją. Ji gausiai prisotinta įvairių kailiui naudingų elementų, maitina ir skatina augimą. Kai kailio būklė atsistato, tuomet galima rinktis įprastą kosmetiką. Mano mėgstamiausias ir turbūt dažniausiai naudojamas įvairioms veislėms – „Love me Long“ šampūnas su kakavmedžio, sviestmedžio ekstraktais. Šios sudedamosios dalys drėkina ir puoselėja šuns kailį,“ – sakė šunų veisėja ir kirpyklos vadovė.
Kai kurie šampūnai suteikia specialų efektą: pavyzdžiui, suteikia papildomo šiurkštumo šiurkščiaplaukiams šunims, apimties – puriam kailiui, balina – kad būtų išryškinta balta kailio spalva.
„Turime įsivertinti, kokio rezultato norime. Balinantys ir kiti stipresnį efektą turintys šampūnai dažniausiai naudojami šunis ruošiant parodoms („Show“ linija). Kartais juos naudojame ir kirpykloje, kad tiesiog po procedūrų augintinis atrodytų įspūdingiau,“ – sako E. Radzevičienė.
Kirpyklos vadovė dar kartą perspėjo, kad taip pat, kaip ir rinkdamiesi šampūną sau, apverstumėte buteliuką ir pažvelgtumėte į augintinio būsimo šampūno sudėtį. Jei sąraše gausu sintetinių priedų, ilgainiui augintinio kailis bus tiesiog nualintas ir reikės labai daug pastangų jam atkurti.
Kirpyklos procedūros – nuo kelių mėnesių amžiaus
Evelina taip pat užsiima ir šunų dresūra, gerai pažįsta jų elgseną, brandos etapus. Todėl ji rekomendavo šunį, net ir tą, kurio neketinate vedžioti po parodas, vis tik nuvesti į kirpyklą, kirpėjų pasiteirauti apie augintinio kailio tipą, gauti rekomendacijų dėl priežiūros priemonių.
„Kartais tiesiog pakeitus šampūną ir kondicionierių, jau po kelių maudymų pastebime, kad kailiukas tapo švelnus, vėl blizga, kur kas geriau auga. Taigi, atidžiai išrinkti priemones savo šuns kailio priežiūrai yra tikrai svarbu,“ – sakė pašnekovė.
Pašnekovė pridūrė, jog sveikas šuns kailis reikalauja mažiau šeimininko priežiūros. O jei šuo turi tankų poplaukį, turėdamas sveiką kailį mažiau išsipurvins, iš tokio kailio greičiau išbyra nešvarumai.
Šias laikais įvairiais nematomą apsauginę dangą sukuriančiais purškalais dengiame batus, automobilius. Deja, augintinio kailis yra gyvas ir jį tenka tiesiog kaskart parėjus iš lauko kruopščiai nuplauti.
„Geriausia priemonė – šeimininko priežiūra ir rūpestis,“ – šypsosi E. Radzevičienė.
Ji vis dar retsykiais susiduria su požiūriu, jog stambesnių veislių šunims, kurie laikomi lauke, nereikalingos kirpyklos paslaugos ar maudynės. Vis tik specialistė ir dičkius rekomenduoja išmaudyti kas 2-3 mėnesius, naudoti priemones, kurios pamaitintų jų kailį.
O tų veislių šunims, kurių kailį gyvenimo eigoje vis tiek teks formuoti kirpėjo žirklėms, reikėtų šunų kirpykloje apsilankyti jau kelių mėnesių amžiaus. Mažas šuniukas tiesiog turėtų būti pratinamas prie kirpyklos erdvės, kirpėjų naudojamų įrankių, o namuose – prie šukavimo.
„Kai mums atvedamas vienerių metų ar netgi vyresnis šuniukas, kuris niekada gyvenime nėra matęs džiovintuvo, kosmetinio stalo, šepečio – jam tai būna stresas ir, žinoma, jis tokių procedūrų nepageidauja. Rekomenduočiau pas kirpėją apsilankyti jau nuo keturių mėnesių kosmetiniam kirpimui: taip šuniukas bus pratinamas prie procedūrų. Jei pavėlavote, ir vyresnį šunį galima prie to pripratinti, svarbu tinkamai pradėti, atsargiai maudyti, neišgąsdinti,“ – sakė E. Radzevičienė.
„Perlų oazės“ darbuotojos susiduria ir su šuneliais, kurie, nesuprasdami, kas gi čia vyksta, kelia balsą ar urzgia.
„Tokiu atveju šeimininkui reikėtų savo augintiniui parodyti, kad čia nieko baisaus, nieko blogo nenutiks, nuraminti,“ – sakė E. Radzevičienė.
Idėja milžinų šeimininkams – paskolina kirpyklos vonią ir šepečius
Pašnekovė sako, jog jei dalį procedūrų šeimininkai atlieka namuose – tuomet optimaliausias lankymosi šunų kirpykloje dažnumas yra kas du mėnesius.
„Bet kokiu atveju, namuose reikėtų šuniuką bent kartą į savaitę iššukuoti – tam, kad kailis būtų gražus. Jei tai šuo su gausiu poplaukiu – kad plaukas šiek tiek vėdintųsi,“ – sakė E. Radzevičienė.
Šunų salone „Perlų oazė“ taip pat siūloma unikali paslauga – galimybė naudojantis salono įrankiais ir kosmetiniu stalu, pačiam išsimaudyti ir apkirpti augintinį. E. Radzevičienės paklausėme, kaip kilo tokios paslaugos idėja.
„Kaip kilo ši idėja? Prisipažinsiu – aš savo didelio šuns (Berno zenenhundo, – red. past.) taip pat nemaudau namuose. Nes po maudynių vonia atrodo tiesiog katastrofiškai. Joje lieka gausybė plaukų, žemių, o jei dar mėgintum tokio dydžio šunį išdžiovinti su įprastu plaukų džiovintuvu – užtruktum visą dieną. Taip ir kilo idėja, palengvinti gyvenimą šeimininkams, auginantiems didelius šunis – kad nereikėtų šuns grūsti į dušą, o vėliau gerą mėnesį iš vonios patalpos valyti plaukus,“ – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, šeimininkai gali pasinaudoti salone „Perlų oazė“ esančia vonia, šampūnais, šepečiais ir džiovintuvais. Neretai pabandę patys išmaudyti šunį salone, šeimininkai susidomi kosmetikos priemonėmis, kai ką įsigyja. Salono darbuotojai per ilgą darbo praktiką jau yra atrinkę geriausiai kailiui tinkančias, geriausias priemones.
„Šios priemonės ne tik gerai tinka šuniui, bet ir pagreitina darbą. Paslauga daugiausiai naudojasi didelių šunų šeimininkai. Žinoma, neretai išbandę šią paslaugą, jie vis dėlto paprašo, kad kitą sykį šunį sutvarkytume mes. Jie supranta, kad net ir su geromis priemonėmis, tai reikalauja daug darbo ir vis tik rezultatas nebūna toks, kaip dirbant profesionaliai kirpėjai,“ – šypsosi E. Radzevičienė. Ji atskleidžia, kad mažą šunį išmaudyti ir išdžiovinti užtrunka pusvalandį, didelį – apie 2-3 valandas. Stambaus šuns procedūroms reikia gerokai daugiau šampūno, vandens, bei ilgiau ūžiančio džiovintuvo. Todėl kartu su šuns gabaritais ir kailio kiekiu auga ir kirpyklos paslaugų kaina.
Parodos nevyksta, bet parodų šunys neatostogauja
O kokios procedūros reikalingos tiems gražuoliams, kurie nori pasirodyti ir tarptautinių parodų teisėjams?
„Parodų dalyviams svarbiausia gera fizinė forma ir sveikas, gražus kailis. Ir tai reikalauja kasdienės priežiūros. Net tuomet, kai parodos nevyksta dėl karantino apribojimų, nei šeimininkai, nei šuniukai, negali „paatostogauti“. Kai kailis negauna maudynių, maitinimo priemonių, nėra šukuojamas – iškart prastėja jo būklė,“ – sakė E. Radzevičienė.
Parodose dalyvaujantiems šunims aktualu nuolatinis dėmesys jų kailiui, tačiau svarbiausios procedūros vyksta prieš pat parodą – tuomet šunys itin kruopščiai apkerpami, jų kailis papildomai specialiomis priemonėmis išpurinamas arba priešingai – jam suteikiama glotnumo, kad nesišiauštų nė plaukelis.
„Visos šios procedūros tikrai užtrunka,“ – sako salono „Perlų oazė“ bendrasavininkė.
Viena iš Evelinos auginamų veislių – Berno zenenhundai. Jos augintinis Benny 2019-aisiais pripažintas gražiausiu Lietuvos šunimi. Šie šunys – geraširdžiai dičkiai, tačiau jų šeimininkams bent kelis kartus per metus tenka gerokai pavargti. Zenehundai kailyje turi daug povilnės ir, kaip ir dauguma šunų, šeriasi du kartus per metus.
Nukailinimo procedūra padeda apsaugoti namus nuo gausybės plaukų
- Radzevičienė jau yra išmokusi, kad geriausia yra šėrimosi pradžioje šunį išmaudyti, gerai iššukuoti ir jo kailį išpūsti džiovintuvu.
„Praėjus 3-4 savaitėms, šėrimasis suintensyvėja – tuomet reikėtų procedūrą pakartoti, kad iškristų senojo kailio likučiai. Arba, jei nusprendžiama atvykti vieną kartą per šėrimąsi – tuomet pats geriausias laikas yra, kai namuose jau kyla „plaukų pūgos, – patarė pašnekovė. – Kirpykloje siūlome vadinamąsias nukailinimo procedūras. Tai – labai kruopštus iššukavimas. Jei procedūra daroma šėrimosi „įkarštyje“, kailis tiesiog išpučiamas ir namuose nebelieka besimėtančių plaukų.“
Taip Evelina elgiasi ir su savo didžiausiais keturkojais. Kirpykloje su jais tenka pavargti, tačiau šio darbo rezultatas –mažiau šunų plaukų namuose. Be „plaukuotų“ namų šiokia tokia rizika kyla ir pačiam šuniui, jei jo senasis kailis gerai neiššukuojamas pavasarinio šėrimosi metu.
Po pavasario, kaip žinia, ateina vasara, o dažnai net pirmojo griaustinio nelaukę keturkojai pūkšteli į ežero, ar jūros vandenį. Jei po tokių maudynių kailis gerai neišdžiovinamas, o dar yra likę senojo kailio likučių – jis ima stipriai veltis. Ir toliau bėdos seka viena po kitos: susivėlus kailiui oda nekvėpuoja, gali atsirasti šlapiuojančių žaizdų, esant vasaros karščiams šuo rizikuoja perkaisti, nes oda susivėlus kailiui negauna oro, nesivėdina.
Taigi geriausia, jei augintinis kirpykloje lankosi kas du mėnesius, ar bent jau porą sykių per metus. Į kirpyklos „Perlų oazė“ socialinio tinklo „Facebook“ puslapį keliamos nuotraukos parodo akivaizdų skirtumą, kaip šuo pasikeičia po valandos praleistos kirpėjų rankose.