2021 12 11
2021-ieji Lietuvos žemės ūkiui buvo itin svarbūs – pasiektas politinis susitarimas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos, kuri apibrėš Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui teikimą 2023-2027 m. Taip pat pasirengta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos įgyvendinimui pereinamuoju laikotarpiu, o socialiniams partneriams šią savaitę pristatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas. Tai tik keli iš svarbių darbų, kuriuos ministerija šiemet atliko.
Pasak žemės ūkio Kęstučio Navicko, iššūkių netrūko ir jų dar bus – sektoriaus laukia pokyčiai, kurie yra būtini, o ministerija, aktyviai tardamasi su socialiniais partneriais, mokslininkais, ieško geriausių sprendimo būdų.
„Tarp svarbių per šiuos metus nuveiktų darbų – ir viešojo sektoriaus skaidrinimas, ir nauji leidimai eksportuoti lietuvišką produkciją, ir reikalingi įstatymų pakeitimai“, – sako žemės ūkio ministras.
Šiemet atlikus patikrinimus ir auditus Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose valstybės įmonėse nustatyta aibė pažeidimų ir sisteminių problemų, kai kurių įmonių veiklą teko laikinai stabdyti. Nustatyta, kad dalis jų neturi strateginės reikšmės žemės ūkio sektoriui, nesukuria tinkamos pridėtinės vertės valstybei. Taip pat rengiami planai konsoliduoti ŽŪM pavaldžias įstaigas – „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą“, „Valstybės žemės fondą“ bei „Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-Centras“.
Geros naujienos laukė ir eksportuotojų – gautas JAV patvirtinimas dėl leidimo eksportuoti šalto rūkymo kiaulienos ir jautienos kumpį, dešras ir dešreles, vytintas dešreles, termiškai apdorotus koldūnus su kiauliena. Pasiektas susitarimas yra labai svarbus mūsų įmonėms ir visam mėsos sektoriui, nes atsiveria kur kas didesnės galimybės tiekti įvairesnius lietuviškus mėsos produktus JAV vartotojams.
Lietuvos žemdirbiams į Taivaną leista eksportuoti vartojimui skirtus lietuviškus kviečius bei miežius, avižas ir žirnius. Nuoseklus ministerijos ir atsakingų institucijų bendradarbiavimas jau duoda vaisių.
Siekiant užtikrinti šalies apsirūpinimą maistu krizės atveju, parengtas Valstybės rezervo įstatymo projektas. Siūloma, kad tiekėjams būtų mokama už maisto produktų saugojimą tam tikrą laiką, o produktų būtų įmanoma įsigyti tik atsiradus realiam poreikiui. Taip valstybė užtikrintų, kad Lietuvoje būtų nuolat saugomas tam tikras produktų kiekis, kurio gali prireikti ekstremalios situacijos metu.
„Tai tik keli svarūs šių metų darbai, neabejoju, kad jų bus vis daugiau ir visus iššūkius bei problemas išspręsime kartu. Džiaugiuosi, kad daugėja ūkininkų, kurie tvariai ūkininkauja ir jau įvertino to naudą – tikiu, kad tokių ūkių daugės, o Žaliojo kurso tikslai bus įveikiami“, – teigia ministras K. Navickas.
