Vienos svarbiausios Kauno senamiesčio Vilniaus gatvės požeminių tinklų rekonstrukcija baigta. Per itin trumpą laiką – vos penkis mėnesius – bendrovė „Kauno vandenys“ rekonstravo 800 metrų vandentiekio tinklų, 600 m – buitinių nuotekų ir paklojo 1,7 km naujų paviršinių lietaus nuotekų surinkimo tinklų. Seniausioje ir ilgiausioje senamiesčio gatvėje iš pagrindų atnaujinti ne tik nusidėvėję centralizuoto vandentiekio tinklai, bet ir atskirta tarpukaryje statyta mišri nuotekų surinkimo sistema.
Vilniaus gatvės buitinių nuotekų kolektorius buvo sumūrytas iš plytų dar Smetonos laikais. Jis daugybę metų tarnavo kaip mišri komunikacijų sistema, į kurią patekdavo ir nuotekos, ir lietaus vanduo. Atnaujinant vandentiekio komunikacijas, pasenę, vietomis sutrūkinėję ar surūdiję vamzdžiai pakeisti naujais prancūziškais kaliojo ketaus ir plastikiniais vamzdžiais, kurie turėtų tarnauti ne mažiau kaip 50 metų.
„Naują lietaus vandens tinklų naudą iškart pajus senamiesčio gyventojai, nes gatvės neužtvindys lietaus vanduo, žiemos metu sumažės gatvės apledėjimas. Lietaus vanduo bėgs į Nemuną, o nuotekos – į nuotekų valyklą“, – apie atliktus rekonstrukcijos darbus kalbėjo „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.
Didžioji dalis mišrios nuotekų sistemos atskyrimo darbų jau atlikta. Per pastaruosius penkerius metus iš 24,44 km ilgio mišrios nuotekų ir paviršinio lietaus kanalizacijos liko 7,65 km.
„Per šiuos dvejus metus pavyko gana ženkliai pasistūmėti į priekį. Mišri nuotekų surinkimo sistema buvo sutvarkyta senamiestyje, Šv. Gertrūdos, Vilniaus ir Jonavos gatvėse bei Laisvės alėjos atkarpoje nuo Soboro iki Vilniaus gatvės“, – sakė bendrovės technikos direktorius Darius Gražys.
Vienoje seniausių Kauno pėsčiųjų gatvių lygiagrečiai buvo išspręsta dar viena opi problema – kiekvienam besikreipusiam namui buvo įrengti atskiri įvadai, kad esant avarijai galima būtų užsukti vandenį vienam namui, o ne visam kvartalui ar keliems namams kaip buvo iki šiol.
„Senamiestyje daugelyje namų vamzdžiai pakloti rūsiuose, todėl avarijos atveju, jei namas neturėjo atskiro įvado, sovietmečiu namus administravusi Komunalinio ūkio tarnyba vandenį užsukdavo kone visam kvartalui. Gyventojų prašymus mes išgirdome – kiekvienam atsinaujinti pageidavusiam namui įrengti nauji vandens įvadai“, – sakė ilgametę inžinieriaus patirtį turintis D. Gražys.
Lygiagrečiai su šiais darbais buvo rekonstruoti seni ir sulūžę nuotekų šuliniai. Tikimasi, kad jie nekels problemų bent 10−15 metų. Padarytas dar vienas ilgai lauktas ir neišvengiamas darbas – nuo Rotušės aikštės iki Naugardo gatvės0 paklotas naujas paviršinių nuotekų tinklas, kuris leis prijungti ir naujus Kauno arkikatedros šventoriaus lietaus nuotekų tinklus.
Atlikdama rekonstrukcijos darbus pagrindinėje senamiesčio gatvėje, bendrovė susidūrė su nemažai iššūkių, pareikalavusių papildomos darbo jėgos, materialinių išlaidų bei inovatyvių inžinerinių sprendimų.
„Darbus apsunkino archeologiniai kasinėjimai, gyventojų judėjimas statybvietėje, siauros senamiesčio gatvės ir iššūkiu tapusi požeminė pėsčiųjų perėja, per kurią neardant kietųjų dangų norėta prijungti komunikacijas. Sovietmečiu statytos požeminės perėjos vietoje buvusios komunikacijų linijos buvo iškeltos, padaryta sudėtinga konstrukcija, todėl buvo didžiulis inžinerinis iššūkis, kaip atnaujinti tinklus neardant Birštono ir Šv. Gertrūdos gatvių“, – apie įveiktus iššūkius kalbėjo D. Gražys.
Nepaisant visų darbus lydėjusių iššūkių ir sunkumų, R. Šulskus džiaugiasi, kad viską, kas buvo suplanuota, pavyko padaryti gana sėkmingai ir laiku. „Jau visai netrukus Kaunas taps Europos kultūros sostine, kurios metu vyks daugybė renginių. Džiaugiamės, kad pagrindinė senamiesčio gatvė taps patrauklesnė ir kauniečiams, ir miesto svečiams, o gyventojai ir verslininkai gaus kokybiškesnes paslaugas“, – sakė R. Šulskus.
Miesto ūkio reikalais besirūpinantis Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis džiaugiasi, kad visgi pavyko įgyvendinti ambicingą Kauno senamiesčio Vilniaus gatvės rekonstrukcijos planą. „Dar šių metų liepą susitikę su gyventojais ir verslininkais puoselėjome ambicingus planus iki švenčių leisti nevaržomai judėti pėstiesiems, atsiverti verslams. Esu dėkingas ,,Kauno vandenims“, inžinerine prasme padariusiems didelį ir sudėtingą darbą. Šis pavyzdys parodė, kad darbus galima padaryti ir per trumpesnį laiką“, – sėkmingu komandinio darbo rezultatu džiaugėsi A. Pakalniškis.
Šis projektas „Kauno vandenims“ kainavo apie 1 mln. 300 tūkst. eurų.
UAB „Kauno vandenys“ viešųjų ryšių specialistės Vaidos Bytautės informacija
