Pastaraisiais metais kauniečiai moka vieną mažiausių šilumos kainų Lietuvoje, tačiau iki šiol tokia privilegija naudojasi ne visi miesto gyventojai. Skaičiuojama, kad apie šimtą daugiabučių šiluma pasiekia iš neekonomiškų ir neekologiškų vietinių katilinių. Sparčiai brangstant gamtinėms dujoms, Kaunas siūlo prisijungti prie centralizuoto šilumos tinklo pasinaudojant solidžia miesto ir valstybės parama.
Solidi jungtinė parama
Į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ir savivaldybės paramą gali pretenduoti dujas ar kitą iškastinį kurą šilumos gamybai naudojančių daugiabučių ir individualių namų gyventojai. Svarbu žinoti, kad namo statyba turi būti užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre ne trumpiau kaip 5 metus.
Subsidija skiriama šilumos punkto, prie kurio prijungiama centralizuotai tiekiama miesto šiluma, įrengimui. Bendras subsidijos dydis gali siekti 80 proc.
Didžiąją dalį – 50 procentų – sudaro APVA parama. Dar 30 proc. papildomai yra pasiruošusi pridėti Kauno miesto savivaldybė. Tokiam sprendimui vieningai pritarė antradienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba.
Taigi gyventojams, apsisprendusiems įsirengti naują šilumos punktą, tektų padengti tik penktadalį (20 proc.) jo kainos. Centralizuotai tiekiamą miesto šilumą į naują daugiabučio šilumos punktą nemokamai atves bendrovė „Kauno energija“.
Vieno ar dviejų butų namui maksimalus APVA subsidijos dydis neturi viršyti 2500 eurų, o daugiabučiui – 10 tūkstančių eurų. Bendra projektų finansavimui APVA skiriama lėšų suma – 2 mln. eurų.
Žaliojo kurso kryptis
„Siekiame ne tik kuo daugiau gyventojų aprūpinti pigia šiluma, bet ir ženkliai sumažinti iškastinio kuro vartojimą bei jo keliamą taršą aplinkai. Situacija miestuose ir miesteliuose ypač suprastėja atėjus šaltajam sezonui, nes šilumai gaminti naudojamas aplinkai nedraugiškas iškastinis kuras, nekokybiški šilumos gamybos įrenginiai.
Kaunas nuosekliai laikosi Žaliojo kurso strategijos, todėl gyventojų iniciatyva vartoti ekologiškai švaresnę energiją neabejotinai prisidėtų prie aplinkos užterštumo mažinimo. Pavyzdžiui, dujinį šildymą pakeitus miesto šiluma, į aplinką būtų išmetama apie 90 proc. mažiau anglies dioksido“, – sakė Kauno miesto mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Mažesnės sąskaitos už šildymą
„Gamtinių dujų ir kito iškastinio kuro kainoms kylant iki rekordinių aukštumų, miesto šiluma yra ir ateityje bus pats pigiausias bei ekologiškiausias būdas gyventi šiltai ir nepermokėti už šildymą. Net apie 90 proc. „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos yra pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių – biokuro.
Įmonė nuolat investuoja į inovatyvius šilumos gamybos ir tiekimo sprendimus, šilumos perdavimo tinklų modernizavimą ir plėtrą, mažina sąnaudas, efektyvina veiklos procesus“, — sako „Kauno energijos“ Komercijos direktoriaus pavaduotojas Rimas Perevičius.
Skaičiuojama, kad prie miesto šildymo tinklų prisijungę gyventojai galėtų sulaukti net iki 38 procentų mažesnių mėnesinių sąskaitų už šildymą, jiems taip pat nebereikėtų investuoti iš savų lėšų į šilumos katilų atnaujinimą.
Kur kreiptis?
Dėl galimybės prisijungti prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos reikia kreiptis į AB „Kauno energija“. Bendrovės specialistai patikrins, ar namą galima prijungti prie miesto šilumos tinklų.
Gyventojams priėmus sprendimą jungtis prie miesto šilumos, paraišką APVA paramai gauti parengs ir pateiks „Kauno energija“, informuos dėl reikiamų dokumentų pateikimo ir parinks optimaliausią šilumos punkto įrengimo variantą.
Dujomis ir kitu iškastiniu kuru (anglimi, durpėmis, skalūnais) besišildantiems gyventojams pasiūlymas galioja iki 2022 m. vasario 1 d. Susiekti ir daugiau informacijos sužinoti galima elektroniniu paštu pardavimai@kaunoenergija.lt arba telefonu 8 656 39497.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
