2023 metais pasaulinė kosmoso pramonės vertė buvo didesnė nei 554 mln. eurų. KTU studentas teigia, kad Lietuvoje kosmoso industrija dar nėra pakankamai išvystyta, bet studentai gali įsidarbinti Europos kosmoso agentūroje ir prisidėti prie jungtinių kosmoso projektų.
Šiuo metu Ginas Baladinskas yra Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) Aviacijos inžinerijos bakalauro trečiakursis. Vaikinas neslepia, kad aviacijos inžinerija – laikina stotelė, nes nuo pat vaikystės jis svajojo dirbti su raketomis. Tą parodo ir jo pomėgiai – jas kurti.
„Anksčiau esu sukūręs vandens ir cukraus raketas. Begalvodamas apie savo bakalauro darbą, pamaniau, kad galėčiau jį pritaikyti raketų kūrimui ir paversti rimtu projektu“, – atvirauja KTU studentas.
Netikslumų kaina – vietoje raketos bomba
G. Baladinsko bakalauro projekto tikslas – sukurti ir ištestuoti modelinę aktyviai kontroliuojamą (angl. Active TVC control) raketą. Kurdamas raketą, vaikinas pirmiausia pradėjo nuo raketos dizaino ir funkcionalumo apibrėžimų: pasirinko raketos dydį, svorį, formą ir ką norėtų, kad ji darytų, kokius duomenis fiksuotų.
„Turėti tikslius raketos parametrus iš karto – nėra įmanoma, nes jie bus perprogramuojami daugybę kartų. Svarbiausia raketos dalis – valdymo modulis, atsakingas už visą skrydžio eigą nuo variklio paleidimo iki susigrąžinimo. Netikslumai programiniame kode, nesukalibruoti valdikliai, netinkamas variklio paleidimas skiria sėkmingą skrydį nuo bombos“, – akcentuoja KTU studentas.
Šiuo metu jis dirba būtent su atskiromis sistemos dalimis, testuoja įvairius jutiklius, modeliuoja variklio laikiklius, antgalį ir viską dokumentuoja tolesniam tobulinimui.
Sekantys žingsniai – variklio bei jungtiniai modulių testavimai. Tiesa, kol kas fizinė raketa egzistuoja tik konceptualiai, bet nemažai sistemos dalių jau turi savo programinį kodą.
„Kadangi tai sudėtingas projektas, ją kuriant, pirmiausia labai svarbu mokėti gerai planuoti darbus ir žingsnius, kuriuos reikia atlikti norint pasiekti tikslus. Norint sužinoti savo tikslus reikia būti žingeidžiam ir ieškoti, bandyti bei nepasiduoti, kai viską tenka kartoti iš naujo. Be nuolatinio domėjimosi raketos kūrimui praverčia kūrybiškumas“, – apie projekto kūrimo pradžią kalba vaikinas.
KTU studentas įsitikinęs, kad kiekvienas inžinierius turi būti kūrybiškas, nes visi gali sukonstruoti mašiną, sekdamas instrukcijas, tačiau visai kas kita, kai instrukcijų nėra ir jas reikia sugalvoti pačiam.
„Mokslinę literatūrą skaitau nuosekliai, ieškau būdų kaip išspręsti kilusias problemas, kol suprantu, ką turiu padaryti, kad sukonstruočiau vieną ar kitą raketos dalį. Informacijos tikrai užtenka, reikia tik mokėti susirasti tinkamą“, – teigia G. Baladinskas.
Įgūdžiai reikalingi raketos konstravimui
Ugdyti kompetencijas, reikalingas raketos konstravimui, o taip pat susirasti bendraminčių, galinčių padėti, G. Baladinskui padeda ugdymo programa „GIFTed“.
Jis sako, kad ši programa sukuria bendruomenę, kuri gali padėti dalintis žiniomis.
„Čia galima lengvai rasti kompetentingų žmonių, kurie specializuojasi kitose nei aš srityse, todėl galiu paklausti patarimų. Pavyzdžiui, jeigu man reikia patikslinimų elektronikoje, kokius komponentus naudoti ar juos sujungti, šioje bendruomenėje visada bus žmogus, kuris tai išmano puikiai“, – akcentuoja KTU studentas.
Prie šios programos vaikinas prisijungė norėdamas išmokti ir padaryti daugiau nei daro kiti. Jau mokykloje jis įprato būti apsuptas draugų, kurie neapsiriboja įprastomis mokyklos veiklomis.
„Taip pat mane žavi ne tik bendruomeniškumas, bet ir renginiai, galimybė pasirinkti papildomus modulius, įvairūs mokymai. Tai sukuria pridėtinę vertę studijoms“, – sako G. Balandinskas.
Laisvalaikis – muzikos instrumentuose
Be veiklų programoje „GIFTed“ ir raketos konstravimo, G. Baladinskas laiko randa ir kitam, meniškam savo pomėgiui – grojimui skrabalais.
Šis instrumentas į jo gyvenimą atsirado prieš beveik 15 metų, per kuriuos vaikinas net du kartus sudalyvavo televizijos projekte „Lietuvos talentai.
„Pirmoje klasėje nusprendžiau groti kanklėmis, nes patiko jų skambesys. Iš pradžių mokytoja į grupę manęs nenorėjo priimti, nes buvau pirmas berniukas pasirinkęs kankles. Pirmojo susitikimo metu man sekėsi puikiai, tad pasilikau toliau mokytis“, – pasakoja jis.
Po kelių mėnesių kanklių mokytoja KTU studentą supažindino su būsima skrabalų mokytoja, kuri pagyrė vaikiną puikiai grojant ir paklausė, ar nenorėtų pabandyti groti skrabalais. Užteko vos vieno susitikimo, kad G. Baladinskas pamiltų skrabalų skambesį.
„Taip pat dar groju fortepijonu ir baigiau išplėstinį muzikos kursą marimba – mušamuoju ksilofoninių muzikos instrumentu. Mokiausi groti ir gitara bei būgnais, bet skrabalai vis tiek liko širdyje iki dabar“, – sako G. Baladinskas.
