Per pastarąjį dešimtmetį sklandžiai įvykęs perėjimas nuo dujų prie biokuro, geras pasiruošimas šildymo sezonui ir kiti namų darbai lėmė, kad mažiausia vidutinė šilumos kaina 2022 metais tarp didmiesčių buvo Kaune. Kauniečiai vieninteliai mokėjo mažiau nei 7 ct už kilovatvalandę – 6,63 ct/kWh, t.y. 25 proc. mažiau už Lietuvos vidurkį.
„Kaunas sėkmingai tvarkosi visose srityse. Nepaisant sudėtingų, neprognozuojamų sąlygų energetikos rinkoje praėjusiais metais, galime pasidžiaugti, kad kauniečiai tarp didmiesčių gyventojų pernai mokėjo mažiausiai už šilumą. Nors energetinių išteklių kainos yra ženkliai išaugusios, Kaune šilumos kaina išlieka ir išliks viena mažiausių Lietuvoje“, – sako Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.
Viena svarbiausių mažos šilumos kainos priežasčių Kaune įvardijamas sėkmingas perėjimas nuo gamtinių dujų prie biokuro naudojimo šilumos gamybai. Šiuo metu net apie 90 proc. kauniečiams tiekiamos šilumos yra pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Jau artimiausioje trejų metų perspektyvoje dujų sunaudojimas Kaune bus sumažintas dar perpus – nuo 10 iki vos 5 proc. nuo bendro energijos sunaudojimo šilumos gamybai, taip didinant žalios iš biokuro pagamintos šilumos vartojimą bei mažinant CO2 išmetimus.
Ilgalaikis strateginis tikslas – visiškai atsisakyti dujų šilumos gamybai. Dujų vartojimo minimizavimas padeda optimaliau išnaudoti šilumos gamybos pajėgumus, pigesne iš biokuro pagaminta šiluma aprūpinti daugiau vartotojų, mažinti šiltnamio efektą stiprinančio CO2 išmetimus.
„Kad nereikėtų kaip kitur imtis drastiškų priemonių, kai kažkaip reikia mažinti šilumos kainas ir tam pasitelkiama kraštutinė priemonė – taršus mazutas, Kaunas nuosekliai dirba, investuoja į inovacijas, todėl galime užtikrinti kauniečiams optimaliausias šilumos kainas, neaukodami Žaliojo kurso“, – teigia V. Matijošaitis.
Šilumos kainas suvaldyti padeda bei galimybes prisijungti naujiems vartotojams suteikia ir pastaraisiais metais pradėta intensyvi centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų plėtra. 2022 m. prie miesto bendro šilumos tinklo prijungtas Aleksotas, taip pat – Sargėnai. Artimiausiuose planuose – tolimesnė tinklo plėtra Šančiuose, Panemunės mikrorajono prijungimas.
Šilumos gamybos efektyvumas, kai iš to paties kiekio kuro pagaminama daugiau šilumos, didinamas nuolat diegiant inovacijas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Petrašiūnų elektrinėje įrengus 2,4 MW absorbcinį šilumos siurblį su antro laipsnio dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu, biokuro katilinės efektyvumas padidėjo 10 proc.
Dar viena svarbi priežastis šilumos kainų suvaldymui – kasmet iki naujo šildymo sezono rekonstruojami šilumos tinklai. Tai padeda reikšmingai mažinti šilumos tiekimo nuostolius. Pavyzdžiui, rekonstravus seniausius miesto šilumos tinklus Žaliakalnyje šilumos nuostoliai sumažinti net 37 proc. Šuo metu apie pusė visų šilumos tinklų yra rekonstruoti.
