JAV prezidentui Donaldui Trampui pareiškus, kad bus išslaptinami visi su 35-ojo šios šalies vadovo Džono Fidžeraldo Kenedžio (angl. John Fitzgerald Kennedy), nužudymo 1963 m. susiję dokumentai, panašu, turi atgarsį ir Lietuvoje. Nors gal tai sutapimas?
Seimo narys Arvydas Anušauskas su frakcijos kolegomis registruoja du įstatymo projektus: nuo buvusių KGB archyvų naudojimo turėtų būti nuimamas likęs vienintelis apribojimas, o prisipažinusiems KGB agentams sudarytose VSD bylose duomenų įslaptinimui būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos, tai yra ypatingo 75 metų įslaptinimo būtų atsisakyta.
Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų prieinamumas iki šiol buvo ribotas, nes išduodant dokumentus buvo tikrinama ar juose nėra informacijos apie 1999 m. prisipažinusius slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytus į pripažinusių asmenų įskaitą. 1999 m. daugiau kaip 1 100 buvusių KGB slaptų bendradarbių prisipažino, užpildė VSD parengtas anketas, aprašė verbavimo aplinkybes, verbuotojus.
Pasak įstatymų pataisų iniciatoriaus Seimo nario A. Anušausko, per ketvirtį amžiaus keitėsi ir nacionaliniai įstatymai, ir europinės duomenų apsaugos nuostatos, tad pagrindų, kurie verstų taikyti tokią priemonę neliko – visi be išimčių KGB dokumentai turi būti prieinami ir neturi būti ribojamas susipažinimas su jais. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad nuo KGB likvidavimo praėjo beveik 35 metai ir mažiausiai apie du trečdalius prisipažinusių asmenų Lietuvos ypatingajame archyve apskritai nėra išlikusių dokumentų, nes KGB juos naikino bei išvežė 1989-1990 m. Patys KGB dokumentai jau yra praradę savo aktualumą.
„Prisipažinusių asmenų pateikta informacija jau turi būti prieinama tyrinėtojams. Grėsmės, kurios nacionaliniam saugumui būtų kilusios iš buvusios KGB agentūros egzistuoja, tačiau pirmiausia kalbant apie neprisipažinusius KGB agentus, kurių nustatyti nebeturime galimybių ir šie įstatymai jų niekaip neįtakoja. Bet pagrindinė galiojanti nuostata nepakinta – politikai (Seimo nariai, prezidentai ir pan.), ministrai, teisėjai, europarlamentarai, merai privalomai turėjo, turi ir toliau turės deklaruoti bet kokius ryšius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – ir neprisipažinę, ir prisipažinę (prisipažinusių duomenys buvo nedelsiant išviešinami)“, – akcentavo Seimo narys A. Anušauskas.
Kartu projekto tikslas yra ne tik padaryti laisvai prieinamais visus KGB dokumentus, bet ir sumažinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (toliau LGGRTC) bei Lietuvos ypatingajam archyvui (toliau LYA) tenkančią administracinę naštą. Šiuo metu vykdydamas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusių apsaugos įstatymo ir Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 str. 3 d. nuostatas, LGGRTC turi, pagal LYA užklausimus, ieškoti prisipažinusių asmenų pėdsakų KGB dokumentuose. Tokios peržiūros eilėje yra net 600 bylų, nors jose dažniausiai informacijos apie prisipažinusius asmenis ir nerandama.
Lygiagrečiai būtų keičiama ir Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo viena nuostata ir savanoriškai prisipažinusių, pateiktos informacijos ir duomenų apie juos įslaptinimo terminai būtų suvienodinti su galiojančio Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis. Tai reiškia, būtų panaikintas prisipažinusių įstatyme esantis ypatingas, pateiktiems duomenims įvestas, 75 metų slaptumo terminas. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas numato, kad toks įslaptinimas galimas tik jeigu įslaptintų duomenų atskleidimas keltų grėsmę gyvybei. Iki 2000 m. prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis amžiaus vidurkis siekė 58 metus, po 25 metų nemenka dalis yra mirę. Įstatymas draudžia perteklinius įslaptinimus. Įstatymai numato slaptos ir visiškai slaptos informacijos įslaptinimo terminus (15-30 metų), tad įslaptinimo nuostatų suvienodinimas ir naudojimo tvarkos nustatymas leistų, laikantis Lietuvos įstatymų, susipažinti su prisipažinusių asmenų pateikta informacija, juo labiau, kad nuo KGB pripažinimo neteisėtai veikiančia Lietuvos teritorijoje institucija ir likvidavimo praėjo beveik 35 metai.
Kartu įstatymo pataisoje numatyta, kad slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir savanoriškai prisipažinusių, pateiktos informacijos ir duomenų apie juos naudojimo tvarką nustato valstybės įgaliota institucija. Kadangi prisipažinusių asmenų bylos yra sudarytos Valstybės saugumo departamento ir perduotos saugoti bei atlikti įstatyme numatytas funkcijas (tikrinti ar kandidatai į renkamas pareigas ir kitas įstatyme numatytas pareigas nėra prisipažinę slapta bendradarbiavę su SSRS specialiosiomis tarnybomis, nes tokiu atveju jų duomenys buvo nedelsiant išviešinami) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, tai būtent šios institucijos turėtų nustatyti naudojimosi minėtais duomenimis tvarką.
