Arnas – 13 metų berniukas, kuriam Kauno klinikose transplantuotas inkstas.
Pirmieji ligos simptomai buvo neįprasti: vaikui sukosi galva, šį simptomą lydėjo vėmimas, silpnumo jausmas.
Tauragėje atlikti kraujo tyrimai parodė ypač žemą hemoglobino kiekį kraujyje ir kitus grėsmingus pakitimus. Arnas skubiai atvežtas į Kauno klinikų Vaikų ligų kliniką, kur paaiškėjo diagnozė – įgimta galutinės stadijos inkstų liga. „Inkstų ligos gali būti apgaulingos ir neturėti jokių specifinių simptomų“, – pasakoja Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų lėtinių ir retų inkstų ligų centro vadovė, gydytoja vaikų nefrologė doc. Jūratė Masalskienė. Būtent tokia ir buvo Arno istorija.
„Dabar pagalvojame, kad sūnus dar būdamas 11 metų skundėsi apetito stoka, jam sulėtėjo augimas, kartais vemdavo, – prisimena berniuko mama. – Jis – ramus, jautrus vaikas, tad manėme, kad tai – psichologinės problemos, o ir bendrieji sveikatos tyrimai tuo metu nerodė jokių reikšmingų pakitimų.“
Berniukas, apsilankęs Kauno klinikose, iš jų išvyko su peritoninės dializės aparatu. „Arnas gyveno kiek įmanoma įprastą gyvenimą, tik naktimis mama prijungdavo sūnui specialų aparatą ir jo pagalba buvo atliekamos peritoninės dializės. Jų metu berniuko kraujas buvo valomas į pilvo ertmę supilant specialius tirpalus“, – apie paciento būklę prieš transplantaciją pasakoja doc. J. Masalskienė. Taikant minėtą gydymą, pagerėjo berniuko savijauta, padidėjo apetitas.
Gydytojai, surengę konsiliumą, nusprendė, kad berniukui reikalinga inksto transplantacija, nes tai yra geriausias ir tinkamiausias gydymo būdas vaikui, sergančiam galutinės stadijos inkstų liga. Transplantacijos Arnas laukė apie pusę metų. „Mano sūnui tinkamas inksto donoras rastas ne iš karto – tik antras kvietimas buvo sėkmingas. Iš pradžių buvo sunku patikėti, kad šįkart pasiseks. Labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad inkstas iš tikrųjų yra tinkamas“, – prisiminimais dalijasi Agnė.
Arno mama teigia, kad visiškai pasitikėjo Kauno klinikų gydytojų profesionalumu. „Aš tik norėjau, kad mano sūnui neskaudėtų, nesuprastėtų sveikata, norėjau būti šalio jo“, – sako moteris.
Transplantacija praėjo sėkmingai, tačiau po operacijos atsirado kelios sveikatos problemos. „Po atliktos transplantacijos pacientui sustiprėjo mažakraujystė, lėtai gerėjo transplantuoto inksto funkcija, išsivystė pašaliniai imunosupresinių vaistų reiškiniai, – sako doc. J. Masalskienė. – Tačiau visas problemas pavyko išspręsti ir Arnas išvyko namo besijausdamas gerai.“ Ji priduria, kad ateityje berniukui reikės vartoti vaistus, slopinančius jo imuninę sistemą ir padedančius išlaikyti veikiantį transplantuotą inkstą.
„Šiuo metu džiaugiamės daug geresne sūnaus sveikata, jo šypsena, padidėjusiu apetitu. Labai dėkoju Kauno klinikų Vaikų nefrologijos skyriaus komandai už profesionalią ir nuoširdžią pagalbą Arnui“, – dėkoja mama Agnė.
2021 m. Kauno klinikose atliktos dvi inksto transplantacijos nepilnamečiams pacientams – abi jos sėkmingos. Doc. J. Masalskienė pabrėžia, kad Arno ligos istorija rodo, jog kartais inkstų ligos yra klastingos ir gali pasireikšti tik vaiko augimo sutrikimu, apetito stoka, bloga bendra savijauta, atsiradusiu gausiu šlapinimusi ar šlapimo nelaikymu. Esant tokiems nebūdingiems simptomams, tėvai turėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytojais, o gydytojai turėtų pagalvoti ir apie lėtinių inkstų ligų tikimybę.
Kauno klinikų informacija
