Gimdos kaklelio vėžys – vienas dažniausiai moterims diagnozuojamų onkologinių susirgimų. Kasmet pasaulyje ši klastinga liga nustatoma daugiau nei pusei milijono pacienčių, o Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta apie 500 moterų. Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Kristinos Jarienės, neatsižvelgiant į pacienčių amžių, gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp diagnozuojamų onkologinių susirgimų. „Jei vertintume gimdos kaklelio dažnį jaunoms, reprodukcinio amžiaus moterims, joms ši onkologinė liga yra antra arba trečia pagal dažnį, – teigia doc. dr. K. Jarienė. – Šios ligos dažnis pradeda didėti nuo 35-40 metų amžiaus.“
Docente, kokie simptomai išduoda gimdos kaklelio vėžį?
Gimdos kaklelio vėžys, kaip ir dauguma kitų onkologinių susirgimų – klastinga liga, nes ankstyvose stadijose gali nepasireikšti jokie šios ligos požymiai, o vėlyvosiose jie bus labiau netipiniai. Pirmas ir turbūt vienintelis ankstyvas gimdos kaklelio vėžio simptomas – kraujavimas ar tepliojimas kraujingomis išskyromis iš makšties ne mėnesinių metu arba kraujavimas pomenopauzėje. Ypatingai dėmesį atkreipti reikėtų, jei atsiranda kraujavimas po lytinių santykių. Visi kiti simptomai pasireiškia, kai liga jau pažengusi: atsiranda gausios vandeningos, panašios į mėsos nuoplovas itin nemalonaus kvapo išskyros, lytiniai santykiai tampa skausmingi, atsiranda skausmas pilvo apatinėje dalyje, o vėliau ir visame mažajame dubenyje, tirpsta ir tinsta kojos. Atsiradę inkstų skausmai ar tuštinimosi bei šlapinimosi sutrikimai signalizuoja, kad liga labai išplitusi.
Kokia veiksmingiausia gimdos kaklelio vėžio profilaktika?
Didžiausias gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys – didelės rizikos žmogaus papilomos virusas (DR ŽPV), perduodamas lytinių santykių metu. Skaičiuojama, kad su šiuo virusu susiduria 8 ar 9 iš 10 žmonių, todėl nuo šios infekcijos rekomenduojama pasiskiepyti, kad po vakcinacijos susidarę antikūnai jau iš karto neleistų virusams plisti ir daugintis, virusui patekus į organizmą. Skiepytis rekomenduojama visiems jaunuoliams, nes būtent jauname amžiuje susidaro stipriausias imunitetas ir reikia mažiau vakcinos dozių.
Taip pat reikėtų tikrintis profilaktiškai ir dalyvauti patikros programoje. Atlikus profilaktinius tyrimus, galima anksti aptikti pokyčius, kuriuos sukelia ilgai išliekanti DR ŽPV infekcija, arba diagnozuoti pačią infekciją. Rekomenduojama patikros programoje dalyvauti ir toms moterims, kurios jau pasiskiepijo vakcina nuo ŽPV, nes virusų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį yra daug daugiau nei skirtingų ŽPV baltymų tipų yra įtraukta į vakcinų sudėtį. Net ir tikintis papildomos vakcinų apsaugos tiems ŽPV tipams, kurių baltymų vakcinos sudėtyje nėra, ta apsauga nebūtinai bus 100 proc. efektyvi ir nėra žinoma, ar ilgalaikė.
Koks išgyvenamumas, susirgus gimdos kaklelio vėžiu?
Įprastai gydytojai skaičiuoja penkerių metų išgyvenamumo statistiką. Susirgus gimdos kaklelio vėžiu, bendras penkerių metų išgyvenamumas siekia 50-60 proc., tačiau tai labai priklauso nuo to, kurioje stadijoje nustatoma ši onkologinė liga, moters gretutinių ligų ir net noro sveikti. Diagnozavus ją pirmoje ar vadinamojoje nulinėje stadijoje, išgyvenamumas siekia 98 proc. ir daugiau. Nustačius gimdos kaklelio vėžį pažengusioje stadijoje, išgyvenamumo rodiklis siekia vos 15-17 proc. Deja, bet apie 50 proc. pacienčių diagnozė nustatoma vėlyvose stadijose, kai gydytojai gali kalbėti ne apie efektyvų gydymą, o gyvenimo kokybės užtikrinimą. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytojus, dalyvauti patikros programoje ir pasiskiepyti nuo ŽPV.
Kaip reguliariai moterys turėtų tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio?
Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa Lietuvoje veikia nuo 2004 metų, o nuo šių metų sausio 1 dienos ji yra atnaujinta. Visoms moterims nuo 35 iki 60 metų jau atliekamas ŽPV infekciją aptinkantis tyrimas. Jaunesnėms moterims, nuo 25 metų, ir toliau bus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas, kai ieškoma pakitusių ląstelių gimdos kaklelyje.
Remiantis tyrimų duomenimis, jaunoms merginoms ŽPV infekcija aptinkama itin dažnai. Tai lemia pradėtas lytinis gyvenimas, daug lytinių partnerių ar dažna jų kaita. Tačiau būtent joms ši infekcija dažniau ir išnyksta savaime, nesukeldama jokios žalos. Skaičiuojama, kad beveik 90 proc. ŽPV užsikrėtusių moterų, šis virusas išnyksta ar organizmas juo atsikrato per kelis metus. Jaunoms moterims laikinos ŽPV infekcijos aptikimas gali paskatinti atlikti daugybę kitų papildomų tyrimų ar dėl nerimo operuoti minimalius pokyčius, kai tam dar nėra indikacijų. Tokiu būdu padaroma žala reprodukcinei sveikatai ateityje. Todėl jaunoms moterims ieškoma ne laikinos ŽPV infekcijos, o galimų ląstelių pokyčių, kuriuos sukelia ilgai išliekanti ŽPV infekcija, ir tik juos įvertinus, priimamas sprendimas dėl gydymo būtinybės. Citologinius tyrimus saugu kartoti kas 3 metus, jei jie nerodo jokių pokyčių. Vis tik, jaunos, lytiškai aktyvios moterys dažniau ir pakartotinai užsikrečia, todėl vakcinacija joms galėtų padėti.
Vyresnėms moterims infekuotumas DR ŽPV diagnozuojamas rečiau, tačiau virusas organizme ilgiau ir užsilieka, o ikivėžinės ligos ir vėžys atsiranda tada, kai DR ŽPV infekcija organizme lieka ir gyvuoja ilgai. Atsižvelgiant į tai, vyresnėms moterims naudingiau atlikti ŽPV patikrą ir tik aptikus virusą, tirti, kokius pokyčius ši infekcija jau galėjo sukelti.
Nuo ko apsaugo ŽPV vakcina?
Dažniausiai ŽPV sukelia gimdos kaklelio vėžį, tačiau ji gali būti ir išangės, gerklų, makšties, varpos ar tarpvietės ikivėžinių ligų ar vėžio priežastimi. Todėl reikėtų akcentuoti, kad ši vakcina ne nuo gimdos kaklelio vėžio, o nuo visų ligų, kurias gali sukelti šis virusas, tame tarpe ir gimdos kaklelio vėžį. JAV Maisto ir vaistų administracija 2020 metais patvirtino, kad vakcina veiksminga ne tik nuo ikivėžinių gimdos kaklelio, makšties, tarpvietės, išangės ar varpos ligų bei šių lokalizacijų vėžio, bet ir nuo gerklų vėžio visiems asmenims, skiepijant juos nuo 9 iki 45 metų. Ateityje ši papildoma indikacija – apsauga nuo ŽPV sukeltų gerklų susirgimų, tikėtina, turėtų būti patvirtinta ir Europoje.
Kas gali skiepytis ŽPV vakcina?
Lietuvoje vakcina nuo ŽPV nemokamai skiepijamos visos 11 metų sulaukusios mergaitės. Vakcinos efektyvumą jau matome – šalyse, kur vakcinacija pradėta pirmiausia, jau stebimas ženklus žmogaus papilomos viruso infekcijos dažnio ir jo sukeliamų ikivėžinių pokyčių mažėjimas, atsiranda pirmieji duomenys apie mažėjantį sergamumą gimdos kaklelio vėžiu.
Siekiant, kad vakcina būtų efektyvi ne tik žmogui, bet ir visuomenei, reikėtų paskiepyti bent 80 proc. tikslinės grupės mergaičių, idealu – 90 proc. Skiepijant didesnę dalį mergaičių, sukuriamas taip vadinamas visuomenės imunitetas, kai iš vakcinacijos naudą gauna ir likusi, neskiepyta visuomenės dalis.
Vakcina skirta ne tik mergaitėms, bet visiems žmonėms nuo 9 metų amžiaus, o tai reiškia – ir berniukams, ir moterims, ir vyrams. Skiepijant berniukus, jie apsaugomi tiesiogiai, kai mergaičių vakcinacijos mąstai šalyje nepakankami, tačiau kol kas Lietuvoje galimybės nemokamai paskiepyti berniukus nuo ŽPV nėra. Skaičiuojama, kad šiuo metu sprendimą skiepyti ir berniukus yra priėmusios 55 pasaulio šalys, kuriose patvirtinta lyčiai neutrali vakcinacija.
Kauno klinikų informacija
