„Kauno energija“, centralizuotai miesto šiluma aprūpinanti 122 tūkst. vartotojų ir 3,5 tūkst. komercinių objektų Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke, suskaičiavo, kiek už lapkritį tiektą šilumą mokės vartotojai. Sąskaitų dydžiams didelės įtakos turėjo šalčiausias pastaraisiais metais lapkritis, lėmęs didesnį nei tikėtasi suvartotos šilumos kiekį.
Kaip teigia Klientų administravimo skyriaus vadovė Laura Jankauskienė, nerenovuotame name gyvenantys kauniečiai už 50 kv. m. buto šildymą lapkritį vidutiniškai mokės po 66,89 eurus. Tokio paties dydžio, tačiau renovuotame daugiabutyje būstą turintys vartotojai sulauks 42 proc. mažesnės sąskaitos – mokės maždaug 39,13 eurų. Naujos statybos 50 kv. m. bute gyvenantys kauniečiai vidutiniškai mokės 35,95 eurus.
Kaina už suvartotos šilumos kilovatvalandę buitiniams vartotojams lapkričio mėnesį siekė 9,19 ct be PVM ir yra mažesnė už šalies vidurkį bei viena mažiausių Lietuvoje.
Priklauso nuo suvartoto šilumos kiekio
„Mokėjimų už šilumą dydis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio pastate. Kuo šilumos suvartojama daugiau, tuo didesnės sąskaitos klientus pasiekia“, – komentuoja L. Jankauskienė ir priduria, kad 2022-ųjų lapkritis buvo šalčiausias per pastaruosius trejus metus, todėl tam pačiam plotui apšildyti gyventojai šįsyk suvartojo daugiau šilumos.
Šių metų lapkritį vidutinė paros temperatūra buvo 1,3 laipsnio žemesnė nei praėjusiais metais ir net 2,6 laipsniais žemesnė nei 2020 m.
Bendras šilumos suvartojimas Kauno mieste lapkritį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo daugiau nei 5 proc. Labiausiai suvartojimas augo – 12 proc. – renovuotose daugiabučiuose, turinčiuose ir alternatyvius šilumos šaltinius (dujinius katilus, šilumos siurblius).
L. Jankauskienė atkreipia dėmesį, jog pradėjus spausti šalčiams, šilumos suvartojimas pastatuose dar didės. Todėl norint sumažinti būsimas sąskaitas už šildymą, patariama jau dabar pasirūpinti tinkama šilumos punktų ir vidinių karšto vandens sistemų būkle – pasidomėti, ar šiluma neprarandama dėl atsiradusių defektų, prastai izoliuotų vamzdynų.
Dideli šilumos kiekiai prarandami ir per nesandarias bendro naudojimo patalpų duris, langus. Todėl, norint sumažinti šilumos nuostolius pastate, jas taipogi būtina užsandarinti. Svarbu žinoti, jog prisidėti prie efektyvaus šilumos vartojimo pastate gali kiekvienas daugiabučio gyventojas. Apie būdus, kaip tai padaryti, galima sužinoti čia.
Šilumos kaina Kaune mažėja
Klientų administravimo sk. vadovė, kalbėdama apie 2022–2023 m. šildymo sezono sąskaitų dydžius, atkreipia dėmesį, jog, prasidėjus šildymo sezonui, „Kauno energijos“ klientams šilumos kaina trečią mėnesį iš eilės mažėja.
„Jei spalį suvartotos šilumos kilovatvalandė gyventojams kainavo 9,50 ct be PVM, tai lapkritį – 9,19 ct be PVM, o gruodį kaina yra mažesnė nei 9 ct – siekia 8,98 ct be PVM. Lyginant gruodžio mėnesio kainą su lapkričio, kilovatvalandės kaina už šilumą Kaune mažėjo 2,28 proc., o lyginant su spalio kaina – beveik 6 proc.“, – teigia L. Jankauskienė.
Šilumos kainos mažėjimą pastaruosius du mėnesius lėmė atpigusios gamtinės dujos ir biokuras. Lapkritį, lyginant su spaliu, „Kauno energija“ gamtinių dujų įsigijo 39 proc. pigiau, o gruodį, lyginant su lapkričiu – 7 proc. Biokuras atitinkamai pigo 3 ir 9 proc. Tuo tarpu iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) supirkta šiluma pabrango – lapkritį 14 proc., gruodį – 1 proc.
Daugiau informacijos apie šilumai pagaminti reikalingų energijos išteklių kainas ir jų pokyčius bei šilumos kainas kituose šalies miestuose galima sužinoti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tinklapyje.
„Kauno energija“ informacija
